Fiziškai aktyvūs studentai pasiekia daugiau

Kalbant apie fizinio aktyvumo teikiamą naudą dažnai pamirštama, kad sportas naudingas ne vien kūno tobulinimui ir fizinės savijautos gerinimui – sportuojant mažėja streso hormonų, ugdoma valia, ryžtas, užsispyrimas, didinamas pasitikėjimas savo jėgomis ir savimi. Netrūksta įrodymų, kad aktyvi fizinė veikla padeda besimokantiems, nes sportuojant gerinamas protinės veiklos darbas.

 

„Sportuodami, būsite ne tik geros fizinės formos, bet ir sutvarkysite savo vidinį pasaulį. Sportą galima pavadinti tam tikra terapijos rūšimi“, – užsiimti fizine veikla skatina Kauno technologijos universiteto (KTU) Sporto centro trenerė Loreta Šapokienė.

 

Pasak jos, žmonės jau pradeda suprasti, kad fiziniai pratimai ir sportas gyvenime turi užimti gan svarbią vietą. „Tereikia visai nedaug: tik 3-4 kartus per savaitę, 30-40 minučių skirti savo mėgstamiems fiziniams pratimams“, – tikina KTU trenerė.

 

 

Amerikos psichologų asociacijos atlikta apklausa parodė, kad maždaug 14 proc. užsiima reguliariomis treniruotėmis vien tam, kad numalšintų stresą.

 

Tuo tarpu Toronto universiteto mokslininkų atliktų 25 tyrimų rezultatai rodo, kad bent minimalus fizinis aktyvumas (pvz. 20-30 vaikščiojimo per dieną) ne tik padeda išvengti depresijos, bet ir gali būti vienas iš depresijos gydymo būdų.

 

Šapokienės teigimu, sportuojant mažėja streso hormonų (adrenalino, kortizolio ir kt.) ir daugėja tokių hormonų, kaip endorfinai. Jų gali išsiskirti tiek daug, jog kai kurie žmonės po intensyvesnių sporto treniruočių dėl padidėjusio endorfinų kiekio jaučia euforiją, pasitenkinimą, pasitikėjimą savimi bei savo veikla. Šie hormonai taip pat mažina skausmą ir kelia nuotaiką.

 

„Sportas yra geriausias vaistas nuo streso, depresijos ir nemigos, nes treniruotės padeda bent trumpam užmiršti kamuojančias problemas ir pažiūrėti į jas visai kitu kampu“, – sako L. Šapokienė.

 

Fizinis aktyvumas, pasak KTU trenerės, taip pat harmonizuoja bendravimą su kitais, ugdo valią, ryžtą, užsispyrimą ir neretai padeda atsikratyti žalingų įpročių.

 

 

Jei žmogus negali sutelkti dėmesio, skundžiasi prasta koncentracija, patariama kasdien pasportuoti nors po 20-30 minučių. Protinių gebėjimų lavinimui rekomenduojamos kardio ir aerobikos treniruotės.

 

„Fizinės veiklos metu pagerėja smegenų aprūpinimas deguonimi, nes į jas patenka daugiau kraujo. Atsiranda geresnis ryšys tarp neuronų, o tai pagerina gebėjimą susikaupti“, – pasakojo trenerė.

 

Žurnalo „Workplace Health Management“ atlikto tyrimo duomenimis, sportuojantys žmonės yra 23 proc. produktyvesni. JAV Sporto medicinos koledžo mokslininkų pateikiama informacija rodo, kad besimokantys žmonės, užsiimantys aktyvia fizine veikla, taip pat gauna ir geresnius akademinius įvertinimus: mažiau sportuojančių studentų įvertinimai būna 13-20 proc. žemesni.

 

Pastebima, kad šiuolaikiniai studentai skundžiasi ir atminties sutrikimais. Pasak L. Šapokienės, reguliarios treniruotės – puiki prevencinė priemonė, nes besimokydamos tam tikrų judesių, mūsų smegenys harmoningai vystosi ir lavėja.

 

„Fiziškai aktyvūs žmonės geriau miega, o kokybiškas miegas būtinas optimaliai nervų sistemos veiklai ir gaunamos informacijos įsiminimui smegenų žievėje“, – kaip sportas gali išspręsti atminties sutrikimus, paaiškina pašnekovė.

 

Trenerė L. Šapokienė sako, kad nutarus sportuoti, svarbiausia išsirinkti fizinę veiklą, kuri patiktų ir džiugintų patį žmogų. Taip pat patariama neužmiršti, kad renkantis treniruotes labai svarbu atsižvelgti ir į asmeninę sveikatą.

 

„Jei turite problemų su širdies, kraujagyslių sistema, kvėpavimo takais ar medžiagų apykaita ir norite jas sustiprinti, vertėtų rinktis ištvermę gerinančias ir kardio sistemą stiprinančias sporto šakas. Turintiems problemų su raumenų, stuburo, kaulų ar sąnarių sistemomis, daugiau dėmesio reiktų skirti jėgos bei ištvermės treniruotėms“, – teigia pašnekovė, pabrėždama, kad prieš tai būtina pasitarti su gydytoju.

 

 

Kadangi sportas padeda pasiekti geresnių rezultatų besimokantiems, ir mokymo įstaigos turėtų pasirūpinti kuo įvairesne treniruočių pasiūla, atsižvelgdamos į skirtingus studentų poreikius.

 

„Stengiamės į sportinę veiklą įtraukti kuo daugiau studentų. Šiuo metu siūlome platų pasirinkimą tiek individualių, tiek grupinių ir komandinių užsiėmimų. Iš viso 16 skirtingų laisvalaikio sporto veiklų. Taip pat turime 20 įvairių sporto šakų rinktines, kurioms priklauso 289 studentai“, – apie treniruočių pasirinkimą KTU sporto centre pasakojo universiteto Paslaugų departamento vadovė Jurgita Barcevičienė.

 

KTU sporto centro kompleksuose užsiėmimus per mokslo metus vidutiniškai lanko nuo 800 iki 1000 universiteto studentų., iš jų virš 100 – tarptautiniai studentai. Populiariausi tarp KTU studentų – kūno rengybos užsiėmimai. Tarp lankomiausių taip pat yra krepšinis, grupinės aerobikos treniruotės, tinklinis ir uolų laipiojimas. Tarp tarptautinių studentų populiariausios kūno rengybos, kriketo ir futbolo treniruotės.

 

Būtent dėl didelio studentų susidomėjimo kūno rengyba ir buvo nuspręsta universitete įrengti naują sporto klubą „Activated“, kuris KTU Sporto centre duris atvers lapkričio 13 dieną. Studentai galės rinktis iš plataus treniruočių spektro, nes naujajame klube ne tik įrengta laisvų svorių zona, bokso salė, sustatyti kardio ir jėgos treniruokliai, bet pagal tvarkaraštį vyks ir grupinės treniruotės su kamuoliais, diržais, taip pat kalanetikos, tabatos, funkcinių treniruočių, pilateso, kineziterapijos užsiėmimai.