Kūnas neatlaiko per didelių apkrovų

Gegužės mėnesį į Lietuvą užplūstanti šiluma kasmet į atvirus teniso kortus išgena tūkstančius Lietuvos teniso entuziastų. Nemažai jų daliai nepakanka tiesiog draugiškai suremti raketes su bičiuliais.

Vasarą Lietuvoje vykstančių turnyrų organizatoriai pastaruoju metu vis dažniau į varžybų lenteles nesutalpina visų norinčių. Pavyzdžiui, didžiausios Lietuvoje teniso mėgėjų bendruomenės TenisoNamai.lt  rengiamame vasaros vienetų turnyre šiemet tikimasi sulaukti daugiau nei 600 tenisininkų mėgėjų. O antrąjį birželio savaitgalį Birštone vyksiančiame veiklos dešimtmetį šiemet švenčiančios šios interneto platformos dvejetų turnyre dėl prizų žada kautis daugiau nei šimtas žaidėjų.

Nugalėtojų taurėmis tokiose varžybose džiaugiasi tik nedidelė dalis teniso entuziastų. Yra ir tokių, kuriems po panašių varžybų su teniso raketė tenka atsisveikinti ilgesniam laikui: traumos neaplenkia ir kartais tiesiog savo gimimo metus pamirštančių bei krūvių neapskai-čiuojančių sporto entuziastų. 

„Funkcinės terapijos centro” kineziterapeutas Viktoras Zavadskas sako, kad dauguma traumų žaidžiant tenisą įvyksta dėl paprastos priežasties - per ilgai ir per daug apkraunami minkštieji audiniai: raumenys, sausgyslės ar raiščiai. Arba dominuojančios rankos sąnariai - petys, alkūnė ar riešas. 

Bene geriausiai žinoma teniso trauma – vadinamoji tenisininko alkūnė (lateralinis epikondilitas). Anot kineziterapeuto, pirmieji šios traumos simptomai būna nežymūs: jaučiamas nedidelis skausmas liečiant išorinę alkūnės dalį, šiek tiek skauda žaidimo metu. Tačiau traumai „įsibėgėjus“ skausmas pradedamas justi nuolat, netgi pasidaro sunku ir skausminga paspausti draugui ranką.
 

„Šio skausmo priežastis – nuolat perkraunami riešą tiesiantys raumenys ir jų sausgyslės. Tokio tipo trauma yra labai dažna. Tikėtina, kad per visą savo žaidimo karjerą kas antras teniso žaidėjas patirs šią traumą,“ – pasakoja V. Zavadskas.

Petys yra pats judriausias kūno sąnarys. Kiekvienam, nors kartą rankoje laikiusiam teniso raketę, aišku, jog šio sąnario apkrova žaidimo metu yra ypač didelė. Remiantis statistiniais duomenimis, šio sąnario problemos rikiuojasi antroje vietoje. 

„Skausmą petyje dažniausiai sukelia netaisyklinga žaidimo technika bei nepakankamas fizinis pasiruošimas. Todėl svarbu nuolat stiprinti peties sąnario raumenis, palaikyti normalų jo judrumą,“ – teigia V. Zavadskas. 

Kaip ir užsiimant kitomis sporto šakomis, kuriose žaidimui naudojama raketė, taip ir žaidžiant tenisą, patiriama nemažai riešo traumų. Taip yra todėl, kad atliekant smūgius stipriai apkraunami aplink riešo sąnarį esantys raiščiai bei sausgyslės, nervai, pasitaiko ir lūžių. Kineziterapeutas pastebi, kad tokia perkrova dažniausiai pasireiškia netinkamai laikant raketę ar naudojant neteisingą smūgių techniką. 

Kojų traumos priklausys nuo paviršiaus, ant kurio žaidžiamas tenisas

Kitaip nei rankos, tenisininkų kojų traumos dažniau būna ūminės. Be to, jos labai priklauso nuo paviršiaus ant kurio yra žaidžiamas tenisas, pastebi specialistas.  

„Tenisas reikalauja dažnai keisti judesio kryptį, greitį, staigiai sustoti ir pan. Tokie judesiai smarkiai apkrauna čiurnų ir kelio sąnarius. Todėl jeigu tenisininkas neturi stiprių ir ištvermingų kojų raumenų, apkrovos apatinei galūnei dažnai paskirstomos nevienodai ir didesnis krūvis tenka pasyviems kelio sąnario audiniams, pavyzdžiui, raiščiams, sausgyslėms ar meniskams. Tada užtenka staiga kryptelėti koją ir taip pažeisti sąnario kremzlę ar stipriai atsispyrus pasitempti galinės šlaunies ar blauzdos raumenis,“ – perspėja V. Zavadskas.

Nors klubo sąnarys žaidžiant tenisą turėtų būti pakankamai judrus, šiuolaikinis sėdimo darbo režimas, anot specialisto, šio sąnario judesių amplitudes stipriai apriboja. 

„Čia veikia paprasta logika – jeigu viena vieta tampa mažiau judri, kita kūno vieta gauna žymiai didesnes apkrovas. Skausmas įspėjantis apie klubo sąnario problemas dažniausiai atsiranda kirkšnyje, ties sėdmenimis, taip pat gali migruoti į priekinę šlaunies dalį,“ – aiškina kineziterapeutas.

Pagaliau, dirbantiems sėdimą darbą V. Zavadskas primena ir apie nugaros skausmus. Anot jo, sunerimti reikėtų jeigu skausmas tęsiasi ilgai ir nuolat stiprėja, plinta į koją, neleidžia miegoti naktį. Siekiantiems išvengti nugaros skausmų, patariama į savo treniruočių programas įtraukti giliųjų liemens raumenų treniravimą. 

Apibendrindamas kineziterapeutas pastebi, kad paprastai visų traumų gijimo laikas labai stipriai priklauso nuo pažeidimo lygio. Kuo didesnis pažeidimas, tuo ilgesnis ir sunkesnis gydymas, o jeigu prireikia chirurginės intervencijos, gijimas gali užtrukti ir iki 2 metų.

Tačiau visoms išvardytoms traumoms galioja viena taisyklė – ignoruojant skausmus, pažeidimas didėja. Todėl labai svarbu, neskubėti sugrįžti į aikštelę ir leisti kūnui iki galo atsistatyti po patirtos traumos.

Per anksti sugrįžus į kortus atsiranda didelė rizika pasikartoti traumai. Savo ruožtu, dėl pakartotinių traumų problemos gali tapti lėtinėmis.

· Išsitirkite, kol dar neskauda, nes prevencija visuomet bus geriau nei esamos trau-mos gydymas.
 

· Neženkite į kortus deramai neapšilę.

· Neignoruokite pirmųjų skausmo simptomų ir laiku kreipkitės į specialistus.

· Skirkite laiko ne tik sportui, bet ir poilsiui, nes tik ilsintis, o svarbiausia – miegant –  atstatomi po kiekvienos treniruotės audiniuose atsiradę mikropažeidimai. Per anksti apkrovus audinius mikropažeidimų daugėja, o kai jų daugėja imame justi skausmą.

· Prisiminkite, kad labai svarbus yra tinkamas fizinis pasiruošimas. Dar daugiau, prieš fizinį pasirengimą, tikslingiausia būtų išsiaiškinti, su kuriomis kūno vietomis ir kaip reikia dirbti. Tai gali būtų sąnarių judrumo atstatymas, paviršinių ir (ar) giliųjų raumenų treniravimas ir t. t. Be to, tam, kad kūnas sustiprėtų reikalingas nuolatinis sistemingas darbas. 

· Įsitikinkite, kad Jūsų žaidimo technika yra taisyklinga. Kitu atveju, netaisyklingi judesiai anksčiau ar vėliau gali tapti traumos priežastimi. 

· Po pertraukos į kortus grįžkite palaipsniui. Užtenka ir kelių savaičių, kad susilpnėtų ne tik raumenys, bet ir sausgyslės, raiščiai.