Patarimai sportuojantiems per karščius

Ši vasara – ypač šilta ir sausa, todėl beveik visi daugiau laiko praleidžiame gryname ore, daugiau judame. Labai daug vaikų lauke žaidžia nuo ryto iki vakaro. Vis dėlto sportuodami per karščius galime labai nualinti savo organizmą. Medicinos mokslu savo veiklą grindžiančio sporto klubo „Alfa Steps“ įkūrėjas, Lietuvos olimpinės rinktinės kineziterapeutas Saulius Paliūnis primena, kad sportuojant vasarą reikia pasirūpinti, kad organizmas gautų pakankamai elektrolitų, taip pat derėtų atkreipti dėmesį į širdies sveikatą bei tinkamai parengti skeleto-raumenų sistemą didesniam krūviui.

 

 

„Šiltas oras, ilgesnės dienos ir vasariška atostogų nuotaika savaime skatina daugiau judėti ir sportuoti. Tačiau karščiai, kurie šiemet siekia rekordines aukštumas, gali būti pavojingi – net ir nelabai aktyviai judėdami galime nualinti organizmą ir prisidaryti sveikatos bėdų“, – atkreipia dėmesį kineziterapeutas.

 

Anot specialisto, vienas iš svarbių veiksnių, turinčių įtakos sportuojančių sveikatai vasarą, yra gausus prakaitavimas. 

 

„Prakaituojame, nes organizmas stengiasi palaikyti optimalią temperatūrą. Jei daugiau judame, tai tenka subalansuoti ne tik vasaros, bet ir dėl judėjimo kylančią kūno temperatūrą – tokiu atveju prakaituojame dar daugiau. Tokia organizmo reakcija turi ir neigiamą poveikį –pasišalina mūsų sveikatai labai svarbūs elektrolitai. Dėl to per karščius ypač svarbu pasirūpinti palaikyti elektrolitų balansą organizme“, – aiškina sporto klubo „Alfa Steps“ įkūrėjas.

 

Anot S. Paliūnio, elektrolitai labai svarbūs žmogaus kūno ląstelėms ir organams. Tarp žmogui svarbiausių elektrolitų jis įvardija kalcį, magnį, chlorą, fosforą, kalį ir natrį. Tai yra medžiagos, kurios tirpale turi gebėjimą virsti jonais bei praleisti elektros srovę.

 

„Parduotuvėse tikrai galime rasti gėrimų, kurių sudėtyje yra mums ypač reikalingų elektrolitų. Elektrolitų gausu natūraliame mineraliniame vandenyje, taip pat daržovėse. Kai kada tai gali būti ir milteliai, iš kurių galėtume patys pasidaryti gėrimų. Paieškoję galėtume rasti ir puikių kokteilių iš natūralių produktų receptų, kurie gali puikiausiai pakeisti gatavus siūlomus gėrimus, – pastebi S. Paliūnis.

 

 

Vasaros karščių sukeltas prakaitavimas, anot kineziterapeuto, gali labai apsunkinti širdies darbą. Ypač tai aktualu žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei turintiems polinkį  į padidintą kraujospūdį. Vis dėlto net ir sveikai širdžiai vasara gali tapti dideliu, alinančiu krūviu, jei daug judama ir prakaituojama.

 

„Prakaituodami netenkame daugiau skysčių, mūsų kraujas tirštėja, ir dėl to širdžiai gali būti sunku tokį tirštą kraują varinėti. Todėl per karščius rekomenduojama gerti daugiau skysčių, nei to reikia troškuliui numalšinti. Kai kuriais atvejais patartina riboti fizinį aktyvumą per karščius, geriau sportuoti ryte ir vakare. Rizikingiausias laikas yra tarp 11 ir 15 valandos, kai saulė kaitriausia“, – aiškina kineziterapeutas.

 

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad visiems, kurie vasarą ketina aktyviau sportuoti, patartina dar vasaros pradžioje apsilankyti pas gydytoją, kuris padėtų įvertinti širdies sveikatos būklę.

 

S. Paliūnis primena, kad sportuojant per vasaros karščius ypač svarbus tampa individualus požiūris į savo kūną, į jo stiprybes ir silpnąsias vietas, kurios kiekvienam yra skirtingos.

 

„Sportuojant vasarą – bėgant, sportuojant komandomis lauke, gali susidaryti įspūdis, kad tai yra geri ir lengvi būdai pradėti sportuoti. Deja, žmonės retai susimąsto, ar tai tinkama veikla jų kūnui ir ar jie tai daro taisyklingai. Pasekmė gali būti traumos ar net ilgalaikės sveikatos problemos. Dėl to labai svarbu pasikonsultuoti su kineziterapeutais apie savo sportavimo planus. O jeigu to nepadarėte, ne mažiau svarbu pajutus bet kokį skeleto ar raumenų skausmą nelaukti, kol praeis, ir pasikonsultuoti su specialistais“, – pataria kineziterapeutas. 

 

Ji taip pat primena, kad sportuojant yra svarbios atsistatymo procedūros po fizinio krūvio, viena tokių – masažas, taip pat fizioterapija.

 

 

Anot „Alfa Steps“ atstovo, kartais tėvams atrodo, kad vaikai yra iš prigimties sveiki, organizmai dar nesugadinti, todėl nelabai kreipia dėmesio, kiek jie juda, kaip sportuoja. Tačiau būtent vaikai neturi ir svarbių savisaugos įgūdžių, todėl nualina save, šitaip padidindami traumų tikimybę. Todėl svarbu prižiūrėti vaikus, mokyti juos saugoti save.

 

„Sportuojantiems vaikams geras būdas praleisti vasarą – stovyklos, kur jų pasiruošimą kitam sporto sezonui gali prižiūrėti kvalifikuoti pedagogai. Labai svarbu, jog stovyklų pedagogai ir treneriai taikytų modernios medicinos įžvalgas ir padėtų vaikams mokytis pagrindinių funkcinių judesių – naujausi vaikų sveikatos tyrimai rodo, jog jau kas antras vaikas turi skoliozę, tad taisyklingas vaikų judėjimas kaip niekad aktualus“, – primena S. Paliūnis.

 

Kineziterapeutas primena ir karštą vasarą visoms amžiaus grupėms galiojančius mitybos ypatumus: vartokite daugiau skysčių (bet ne kavos ar saldžiųjų gėrimų), venkite riebaus maisto. „Šaltibarščiai tikrai geras variantas – taigi juos vartojantys lietuviai neparloš“, – juokauja S. Paliūnis.

 

 

Pasirūpinkite elektrolitų balansu.

Atsižvelkite į širdies sveikatą bei krūvius.

Kartu su specialistu įvertinkite savo skeleto-raumenų sistemos ypatybes.

Neužmirškite pasirūpinti vaikais.

Tinkamai maitinkitės.