Trasa - viena, veiksmai - skirtingi

„Jau įpratome prie šiaurietiškojo ėjimo entuziastų, ne pirmus metus jie pas mus dalyvauja. Tai irgi yra sportas, judėjimas ir mes jį propaguojame“, – kalbėjo „General Financing Trakų pusmaratonio“ direktorius Evaldas Martinka apie renginyje dalyvavusius šiaurietiškojo ėjimo mėgėjus.

Vyrai ir moterys su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis noriai dalyvavo praėjusį savaitgalį Trakuose surengtose varžybose.

„Ėjikų laikas buvo fiksuojamas kaip ir bėgikų. Visi jie gavo medalius, numerius, laiko fiksavimo daviklį ir žinojo, per kiek laiko įveikė distanciją. Juk domu: ar patobulėjo, ar jis eina greičiau, bet tai jau yra individualus reikalas. Kaip ir bėgikai - kai kurie bėga dėl laiko, dėl vietos, dėl rezultato, o kai kurie – tam, kad įveikti savo 10 ar 20 kilometrų“, - pasakojo E. Martinka.

„Žmonės tiesiog nori dalyvauti. Parodyti kitiems, sėdintiems prie televizorių, kad jie turi įdomesnį laisvalaikį. Na ir kai kuriems bėgikams parodo, kad nebūtina bėgti, kad galima eiti su lazdomis“, - aiškino ėjikų norą dalyvauti pusmaratonyje šiaurietiškojo ėjimo instruktorius Arūnas Milkus.

Pirmas žingsnis ėjikų ir bėgikų bendradarbiavimo link buvo žengtas pastarųjų. „Trakų pusmaratonis“ kreipėsi į šiaurietiškojo ėjimo inventoriumi LEKI prekiaujančią bendrovę ir pasiūlė prisidėti prie varžybų.

„Mums tai yra papildomi dalyviai. O jiems - proga ne tik kažkur pasivaikščioti, bet ir sudalyvauti šiokioje tokioje šventėje“, - kalbėjo E. Martinka apie abipusę naudą.



A. Milkus tvirtino, kad abi sporto šakos bendradarbiauja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: „Šios dvi sporto šakos visame pasaulyje būna kartu. Jos draugauja.  Ir tokių bendrų varžybų ateityje bus vis daugiau. Aktyvūs žmonės, kuriems patinka vaikščioti, nebūtinai eina pusmaratonius, bet ir jie nori kur nors sudalyvauti, bendrauti, parodyti visuomenei, kad yra toks įdomus užsiėmimas. Jų gi niekas varu ar už pinigus neatvaro. Jie – tokie patys, kaip ir bėgikai, kurie atvažiuoja bėgti į tokius renginius. Žmonės juk ir bėga, ir plaukia, ir dviračiais važiuoja, taip pat ir eina su lazdomis. Kad ir po truputį, į Lietuvą atkeliauja šį tradicija.“

Ėjikai ir bėgikai vieni prie kitų jau pripratę. Dabar jau niekas renginiuose nesistebi – ką veikia „tie su lazdomis“.

„Mūsų ir bėgikų tarpusavio ryšys yra labai geras. Bėgikai supranta, kad ne bet kuris ryšis eiti 10 kilometrų. Tai yra šiokios tokios varžybos su savimi. Nėra taip paprasta su tomis lazdomis nueiti tam tikrus kilometrus, nes šiame sporte dirba daugiau kūno raumenų“, - tvirtino šiaurietiškojo ėjimo instruktorius.

Paklaustas, ar bent vienas ėjikas aplenkė bėgiką, maratono organizatorius, kiek pagalvojęs, atsakė, kad tai visai galimas dalykas: „Turime mes ir bėgikų, kurie bėga panašiu greičiu, kaip eina greičiausieji iš ėjikų. Vis dėl to galėjo būti, kad keletą bėgikų aplenkė lenkai. Keli jų atvyko į šias varžybas dviračiais, įveikę 600 kilometrų per keturias paras. Jie su lazdomis į finišą tikrai atėjo greitai.“