sportuojam.lt | 2013 m. gegužės 29 d. 00:21 |
![]() ![]() |
Tramdyti jaudulį geriau be vaistų
Sporto mėgėjams ir profesionalams pataria Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas
![]() |
Ar sportininkams reikia skiepytis? Nuo ko?
Sportininkai patenka į padidėjusios rizikos grupę, ypač vertinant virusinių ligų pavojų. Taip yra dėl kelių priežasčių:
dideli krūviai turi neigiamą poveikį imuninei sistemai;
sportininkai daug keliauja, keičiasi mitybos sąlygos, laiko juostos, tai taip pat veikia kūno adaptacines galimybes.
Dėl šių priežasčių taikomos vakcinos, bet visada reikia įvertinti individualius sportininko sveikatos veiksnius. Vakcina turi ir šalutinį poveikį, kurio reikia nepamiršti.
Kaip paskirstyti krūvį sportuojančiam vaikui ir neperžengti ribos siekiant rezultato?
Krūvio paskirstymas – ne mediko, o trenerio pareiga. Medikas gali tik netiesiogiai daryti įtaką treniruočių procesui profilaktinėmis medicininėmis patikromis. Kadangi vaikas nėra tik mažesnė suaugusiojo kopija, o vaiko kūnas – labai dinamiška ir kintanti sistema, aš rekomenduočiau profilaktiškai tikrintis bent kartą per pusmetį. Patys tėvai gali stebėti vaiką, nes požymiai, kad kūnas neigiamai reaguoja į krūvį – labai objektyvūs. Pirmiausia per dvi savaites be rimtesnio gydymo nepraeinantis ir po treniruotės stiprėjantis skausmas. Taip pat dažnos, lėtai gyjančios traumos. Šie požymiai labai aiškiai rodo, kad kūnas su krūviu nesusitvarko. Persitempimą gali rodyti ir netiesioginiai požymiai: sutrikęs apetitas, irzlumas, sutrikęs miegas. Galima stebėti rytinį pulsą, dar vaikui neatsikėlus iš lovos. 2–3 dienas iš eilės stebimo rytinio pulso padidėjimas 8–12 dūžių per minutę gali būti dėl fizinio persitempimo. Reguliariai tai darant, lengviau kontroliuoti fizinį krūvį.
Kaip sportininkui prieš varžybas nugalėti jaudulį, kad jis netrukdytų siekti rezultatų?
Startinis drugys – taip vadinama būklė prieš startą. Ji turi būti kontroliuojama, kitaip sportininkas dažnai nepasiekia optimalaus rezultato. Šios būklės esmė – nekontroliuojama simpatinės nervų sistemos reakcija. Dažniausiai taikomos psichologinės priemonės (autogeninė treniruotė, vizualizacija ir pan.). Galimos ir techninės priemonės – specialūs prietaisai, veikiantys per akis ir klausą, balansuojantys smegenų veiklą. Farmakologinių priemonių vartojimas labai ribotas. Daug preparatų kartu slopina ir reakcijos greitį, o tai – nepageidaujama reakcija, kitos patenka į dopingo sąrašus. Todėl gana dažnai skiriami augalinės kilmės preparatai, patenkantys į adaptogenų grupę ir gerinantys nespecifinę organizmo adaptaciją nepalankiems aplinkos veiksniams, o kartu ir vidines adaptacines reakcijas.