Sveikatos šaltinis ant ratų

Dviračiai Lietuvoje vis populiarėja. Dabar jie traukia ne tik vaikų ar paauglių, bet ir suaugusių žmonių, net ir senjorų dėmesį. Dviračiai nėra tik susisiekimo priemonė – tai, anot specialistų, puikus sveikatos šaltinis.

Vilniaus Viršuliškių rajone įsikūrusioje parduotuvėje „Dviračių arena“ galima rasti kokių tik nori dviračių. Ir pigesnių, ir brangesnių, ir kalnų, ir plento, ir mažam, ir senam.

„Dviračių populiarumas Lietuvoje labai auga. Aiškiai matyti, kad žmonių su dviračiais gatvėse daugėja“, – kalbėjo „Dviračių arenos“ pardavimo vadybininkas Rokas Mickevičius. Ir to negalima sieti su Lietuvos dviratininkių pergalėmis tarptautinėje arenoje. R. Mickevičius tikina nepastebėjęs, kad po kurio nors laimėjimo dviračių žmonės pirktų daugiau. „Štai Ramūnas Navardauskas laimi dažnai, bet jei dėl to pirktų ir daugiau dviračių, būtų labai puiku...“ – juokavo parduotuvės savininkas Robertas Jasiulevičius.

R. Mickevičius 2009-aisias yra tapęs Lietuvos kalnų dviračių čempionu, 2008-aisiais – bronzos medalininku. Yra dalyvavęs ir plento varžybose, kviestas į įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines.

Kito parduotuvės pardavimo vadybininko Pauliaus Čeponio sportiniai laimėjimai – mažesni. Nors jis taip pat buvo susižavėjęs dviračių sportu.

Apie dviračių rūšis
R. Mickevičius: „Dviračių segmentų yra labai daug, o šie – dar labiau išskirstyti. Pavyzdžiui, skiriami trys skirtingo dydžio ratų kalnų dviračių variantai. Standartiškai suaugusiam žmogui skirtų dviračių ratai yra 26 colių, 27,5 colio ir 29 colių. Tas segmentas dar skirstomas į visos pakabos – dviejų amortizatorių dviračius ir be amortizatorių. Tad vien jau kalnų dviračių gali būti šeši variantai. Dviratis su mažesniais ratais yra vikresnis, greičiau įsibėgėja, yra lengvesnis. Tačiau važiuojant juo sunkiau palaikyti greitį. Dviratis su didžiausio skersmens ratais lengviau įveikia kliūtis, bet yra šiek tiek brangesnis. 27,5 colio ratų dviratis yra tarpinis variantas žmonėms, kurie negali apsispręsti, kokių dviračio ypatybių labiau nori.

Yra universalių hibridinių dviračių. Jie puikiai tinka ir mėgėjiškiems maratonams, ir važinėtis po parkus su šeima. Jų galimybės yra labai didelės, be to, juos labai lengva modifikuoti, galima uždėti papildomų bagažinių ir traukti į turistinius žygius.

Yra miesto dviračių. Jie dažniausiai naudojami kaip transporto priemonė važiuoti per miestą kieto grunto parko takeliais. Jie būna su vidinėmis pavaromis, moteriški ir vyriški. Šių dviračių pavaros yra patvaresnės, jas paprasčiau prižiūrėti. Paprastam žmogui, kuris nori naudoti paprastą dviratį, tokios vidinės pavaros kelia mažiau vargo.

Yra sulankstomų dviračių. Sulanksčius tokį dviratuką, jis būna labai mažas, todėl į automobilio bagažinę galima tokių sudėti maždaug keturis ar penkis. Jie labai kompaktiški. Yra netgi specialių krepšių, į kuriuos susipakavus tokį dviratį galima neštis. Pavyzdžiui, važiavote ir pradėjo lyti. Jūs galite įsidėti dviratį į krepšį ir grįžti namo viešuoju transportu.“



Apie saugumą
R. Mickevičius: „Pirmiausia reikia įvertinti savo galimybes ir vadovaujantis jomis važiuoti. Nepervertinti savęs, stebėti eismą, jokiu būdu nevažiuoti su ausinėmis, nes tada negirdi triukšmo. Ir gatvėse, ir visur kitur primygtinai patarčiau užsidėti šalmą ir užsimauti pirštines. Šalmas – nuo didesnių traumų galvai apsaugoti, o pirštinės – rankoms, nes kai krenti nuo dviračio, visada tiesi rankas į priekį. Dažniausiai nukenčia delnai, būna stiprių pažeidimų. Jų išvengti ar jų efektą sumažinti galima mūvint specialias pirštines. Dabartinės pirštinės yra gerai vėdinamos, o iš vidaus įsiūtos specialios minkštos pagalvėlės, todėl mūvint jas patogiau laikyti vairą, o nugriuvus apsisaugoti nuo didesnių sužalojimų.“

Apie poveikį sveikatai
R. Mickevičius: „Dviračių sportas ir pats važiavimas dviračiu labai stiprina visą kraujotakos sistemą, širdį, plaučius. Širdis vystosi labai intensyviai. Mano pulsas yra apie 40 dūžių per minutę, o normalaus žmogaus – apie 70. Širdis išsivysto taip, kad tą patį darbą padaro apie pusantro karto lengviau nei dviračiu nevažinėjančio žmogaus.
Patarimas – išvažiavus su dviračiu, nereikia niekada iš karto imti važiuoti greitai. Be to, iš pradžių reikėtų vengti kalnuotų vietovių. 15–20 min. reikėtų važiuoti labai lengvai, kad organizmas pamažu pasiektų reikiamą krūvį.“

Apie apsaugą nuo vagių
P. Čeponis: „Dviratį už 3 tūkst. litų prirakinus troseliu už 10 litų, vagiui jį nukirpti prireiks dviejų sekundžių. Dviratį prirakinus gera spyna, kainuojančia maždaug 300 litų, tokią spyną įveikti vagis užtruks apie 20 minučių ir tik turėdamas labai rimtų priemonių. Rankomis tokios spynos neįveiksi, jokiomis žirklėmis nenukirpsi. Todėl 10 proc. dviračio vertės privalo sudaryti spyna.
Jeigu dviračio ratai tvirtinami greitaveržlėmis, juos galima lengvai nuimti. Yra specifinių rinkinių su unikaliais raktais. Juos gausite tik rinkinius pirkdami apsaugai, kad dviračio nepavogtų. Kitaip galite prirakinti dviratį ir rasti rėmą be ratų ar balnelio.

Dviračius galima užregistruoti jų įsigijimo vietose – parduotuvėse. Užregistravę dviratį, nebūsite tikri, kad tai apsaugos jus nuo vagystės, bet yra galimybė, kad iš jūsų pavogtas dviratis bus lengviau surastas.“