Skaudūs pavyzdžiai verčia susimąstyti

Nors žinios apie nelaimes vandenyje mus dažniausiai pasiekia šiltuoju metų laiku, sukrečiančių įvykių neišvengiama ir maudymosi jūroje, ežeruose ir upėse sezonui pasibaigus. Žmonės mėgsta aktyvias pramogas, tačiau dažnas visiškai nežino, kaip teisingai elgtis vandenyje. Su tuo susipažinti reikėtų dar mokyklose, tačiau baseinuose vykstančios pamokos iki šiol yra didelė retenybė.
 
Praėjusį savaitgalį Druskininkuose įvykusi tragedija, kuomet negiliame sanatorijos baseine nuskendo plaukti nemokantis vyras, priminė vasarai pasibaigus iš galvos kiek išmestą skaudulį – žmonės maudosi noriai, tačiau esant neįprastai ar stresinei situacijai visiškai pamiršta ir taip menkus plaukimo įgūdžius.
 

Išankstiniais Lietuvos higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, vien šių metų gegužės-liepos mėnesiais nuskendo 96 mūsų šalies gyventojai. Pernai per tą patį laikotarpį nuskendo 101 žmogus, o iš viso per metus – 201 šalies gyventojas. Nuo nelaimingų atsitikimų neapdraustas nė vienas – nei vaikas, nei suaugęs, tačiau praktinės elgesio taisyklių vandenyje žinios galėjo išgelbėti ne vieną gyvybę.

„Mokytis plaukti reikėtų pradėti nuo mažens. Akivaizdu, kad vien tėvelių įspėjimų ar patarimų vaikams neužtenka – reikia specialistų pagalbos. Deja, mūsų mokyklose praktika dalį kūno kultūros pamokų iškeisti į baseino lankymą kol kas labai nepopuliari, nors galimybių tam yra, – pažymi VšĮ „Sveikas miestas“ direktorius Mantas Paulauskas. – Kaip pavyzdį paimkime Vilnių. Baseinų nėra itin daug, tačiau moksleivių pamokų metu jie praktiškai tušti. Techniškai suderinus tvarkaraščius tikrai įmanoma, kad bent porą kartų per mėnesį vaikams būtų sudaryta galimybė sportuoti vandenyje, tačiau reikia iniciatyvos iš pačių mokyklų ir susitarimo su savivaldybe, kuri, iš principo, neprieštarauja tokiai idėjai “.

Nors plaukimo pamokos teoriškai yra įtrauktos į moksleivių fizinio lavinimo programas, dažniausiai jų atsisakoma motyvuojant mažu baseinų skaičiumi. Pasak Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) direktoriaus Valdo Jankausko, toks požiūris yra visiškai netoliaregiškas. „Plaukimo pamokos užkerta kelią galimoms tragedijoms, kurių buvo ne viena ir ne dvi. Tereikia šiek tiek pakrutėti mokyklų administracijoms, ir problema bus išspręsta. Kaune pirmieji žingsniai jau žengti – savivaldybė iš dalies apmoka pamokas baseinuose. Gaila ir keista, tačiau ne visos mokyklos panoro naudotis šia paslauga“, – pastebi V. Jankauskas.

LVJC vadovo teigimu, būtų labai šaunu, jei panaši sistema būtų pradėta taikyti tiek Vilniuje, tiek kituose šalies miestuose – reikia tik noro ir iniciatyvos, o vietos, kur ir kada sportuoti visuomet bus. „Savo centre mes turime baseiną, kuriame vyksta ne tik standartinės plaukimo treniruotės, bet ir mokymasis išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Pavyzdžiui, praktiškai rodome, kaip plaukti, kuomet vandenyje atsiduri su batais ir rūbais, kaip gelbėti kitą žmogų. Svarbiausia, jog moksleiviai išmoktų įvertinti savo galimybes vandenyje ir žinotų, ką jie gali, o ko ne. Palikti  esamą padėtį likimo valiai būtų neatleistina“, – tvirtina V. Jankauskas.