Bėgimo klubai - ne mada, o gyvenimo būdas

Bėgiojančių žmonių Lietuvoje sparčiai daugėja. Daugėja ir dalyvaujančių varžybose. Ir jeigu kiekvieno iš jų paklaustumėte, kodėl pasirinko šią sveikatinimo (laisvalaikio leidimo, įmonės tarpusavio santykių gerinimo, sporto rezultatų siekimo – vadinkite, kaip norite, tinka daugelis apibūdinimų), galbūt dažnai išgirstumėte atsakymą, kad bėgioti paskatino kolegų pavyzdys. Tų žmonių, kuriems bėgimas – tikrai ne mados reikalas. Bet būtent jie bėgiojo ir prieš dešimtmetį, ir dar seniau, dalyvaudavo ir anksčiau rengtose varžybose, o kai aplink entuziastus ėmė burtis didesnės bendraminčių kompanijos, atsirado ir pastaraisiais metais gerokai išaugo bėgimo mėgėjų klubai. Šį kartą pasakojimas apie kelis iš jų – „Vilniaus baltus“, „Šviesos karius“, „Greitąjį kurjerį“ bei  „Tamstą“.
 

Žinomas treneris Romas Sausaitis buvo pirmasis tuomet bėgimo klubu „Baltai“ vadinto klubo prezidentas. 1996 metais, kai klubas buvo įkurtas, jo nariais buvo garsūs Lietuvos sportininkai - Regina Čistiakova, Dalia Matusevičienė, Česlovas Kundrotas, Dainius Virbickas, Evaldas Martinka, Inga Juodeškienė… Klubo garbės nare buvo pasaulio 400 metrų bėgimo su barjerais eksrekordininkė Ana Ambrazienė. Dabar „Vilniaus baltai“ vienija 15 sportininkų. Būtent – sportininkų. Mėgėjui tapti šio klubo nariu – neįmanoma. Bet kaip teigia R. Sausaitis – niekada nesakyk niekada. Kol kas klubo tikslas – aukšto meistriškumo atletai, kurie treniruojasi 6 dienas per savaitę, tik sekmadienis – laisvas. O ar mėgėjams atsivers kelias į šį klubą, kol kas sunku pasakyti.

Liberalesnė narystės, pavyzdžiui, „Šviesos karių“ klube tvarka. Spalį jau 9-ąjį gimtadienį minėsiantis klubas susikūrė, kai Ignas Staškevičius ir Darius Jurgaitis išmėgino jėgas tarptautiniuose renginiuose. „Pavažinėjus po Europos miestų maratonus  ir pamačius, kad bėgimas ir maratonai gali tapti ne tik puikiu užsiėmimu, bet ir didele švente miestui, kilo idėja pirmiausia surinkti bendraminčius ir kažką panašaus pradėti daryti Lietuvoje“, - pasakoja Vidmantas Ložys, vienas iš „Šviesos karių“ vadovų.

Šio klubo narius bet  kuriose bėgimo (ir ne tik) varžybose iš tolo pažinsite iš ryškios geltonos aprangos. Kažkada buvusi grynai vyriška kompanija pastaraisiais metais pasipildė ir bėgimą pamėgusiomis moterimis. Nors klubo pavadinime yra žodis “kariai”, ši šauni kompanija karingumu tikrai negarsėja – visuomet draugiški, malonūs, bendraujantys. Tai gali paliudyti ir kiti bėgikai, kuriuos “šviesiečiai” įvairiose varžybose pgragina, paskatina, geru žodžiu palaiko, kai ilgų nuotolių varžybose „baterijos“ pradeda sekti.

Dabar „Šviesos kariai“ turi per 30 narių. “Mes labiau orientuoti į klubo vidines varžybas, kurių per metus būna apie 30-40. Jų metu kiekvienas dalyvis gauna taškus už dalyvavimą ir užimamą vietą, metų pabaigoje gale išaiškinamas klubo lyderis.

Taip pat organizuojame ir patys kai kurias varžybas - atviras, jose gali visi norintys. Pavyzdžiui, 30 min. ir 1 val. bėgimas ant bėgimo takelių, 10 km Vingio parke ir stadione, 101 km  Nida - Būtingė, “extreme” varžybas (arba bėgimo penkiakovę – 100 m + 400 m + 1500 m + 5000 m + 10 000 m). Kartais organizuojame ir bendras treniruotes - mėgstamiausia vieta - Neries regioninis parkas (prie Vievio). Be to, kiekvieną mėnesį stengiamės organizuoti klubo susirinkimus, į kuriuos kviečiame įvairius įdomius žmones, galinčius papasakoti apie savo hobį, užsiėmimą arba duoti vertingų patarimų  - sportininkus, gydytojus, alpinistus ir t.t.”, - teigia V. Ložys. Tapti šio klubo nariu nėra sudėtinga – pakanka parašyti pareiškimą, sutikti su klubo nuostatais ir sumokėti nario mokestį.

Vienas jauniausių Lietuvos klubų, aktyviai dalyvaujantis ne tik bėgimo varžybose - ”Greitasis kurjeris”. Šio klubo iniciatoriai, analogiško pavadinimo bendrovės darbuotojai, kurie prieš porą metų pradėjo burti kolegas. Kaip teigia ”Greitojo kurjerio” regionų vadovas Nerijus Žygelis, būtent tada darbo kolektyve atsirado sportuojančių ir sportą mylinčių žmonių - Mantas Marcinkevičius, Vaiva Marcinkevičienė, Aidas Bacevičius. Dalis jų - buvę ir esami profesionalūs sportininkai, kuriems sportas yra kasdienio gyvenimo dalis ir gyvenimo be sporto bei dalyvavimo varžybose jie tiesiog neįsivaizduoja. Pirmas “Greitojo kurjerio” startas buvo 2012 metų “Vilnius Challenge” varžybos. Nuo to laiko klubas, kurio nariais gali būti tik bendrovės darbuotojai arba jų šeimos nariai, dalyvavo daugelyje varžybų, o spalio 19 dieną Vilniuje vyksiančiame 10 km bėgime sieks pelnyti sportiškiausio kolektyvo titulą.

Į šį titulą kėsinsis ir ”Tamsta”. Muzikos klubo ”Tamsta” darbuotojai ir lankytojai ne tik muzikuoja. Nuo 2000 metų šeštadieniniai pasibėgiojimai Belmonte tapo tradiciniais, o muzikos pomėgis netrukdo rasti laiko dar vienam hobiui – bėgimui. Klubo šūkis konkretus: ”Pusės valandos sporto kasdien yra privaloma - išskyrus tuos atvejus, kai jūs ypač užsiėmę ir užsikrovę darbais. Tada reikia visos valandos”. Vienas iš “Tamstos” vadovų ir kūrėjų Arvydas Skernevičius pripažįsta muzika ir gera nuotaika suvienijo labai daug žmonių. Jokio klubo narystės mokesčio nėra, svarbiausia – šypsena veide. Ir taip kiekvieną šeštadienį, o įvairios varžybos šio klubo narių yra itin mėgiamos.

”Tamstos” nariai yra dalyvavę daugelyje tarptautinių renginių - Bostono, Berlyno, Hanoverio, Rygos, Helsinkio maratonuose. Tiesa, gal ”Šviesos karių” varžybų geografija ”tamstiečiai” dar nebus paviję – ”Šviesos karių” aprangą vilkėję bėgikai yra startavę ir Afrikoje, ir Šiaurės ašigalyje.

Ištvermingi žmonės maratonu nepasitenkina – 100 km ar dar ilgesnių nuotolių varžybos – tai dar vienas iššūkis, kurį klubų nariai priima. Galima papasakoti vos ne anekdotinę situaciją, kai žinoma dainininkė Julija Ritčik, grupės ”4 fun” lyderė, ”Eurovizijos” konkurso dalyvė, tik Trakų pusmaratonyje sužinojo, kad klubo nariai ją užregistravo į 21 km distanciją – o ne į 5 ar 10 km, kaip ji tikėjosi. Ir ką – balsinaga moteris įrodė, kad pusė maratono yra su šypsena veide įveikiama distancija.

Gal tai ir yra vienas svarbiausių bendraminčius vienijančių dalykų – siekti tikslo drauge yra lengviau. Bėgioti ir ruoštis varžybos su smagia kompanija – irgi smagiau.

Be to, įvairių varžybų organizatoriams ”minti” oficialių institucijų koridorius yra lengviau, kai, pavyzdžiui, savivaldybėse dirba bėgimą mėgstantys valdininkai. Juk net nereikia pasakoti, kiek būtina gauti įvairių leidimų ir suderinimų, kad įvyktų rimtos varžybos. Todėl geru žodžiu galima paminėti, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės žmones, kurie patys yra neabejingi bėgimui, randa jam laiko, o tada ir kalba su varžybų organziatoriais būna lengvesnė.

Spalio 19 dieną Vilniuje vyksiančios 10 km varžybos bus bene paskutinis skambus šių metų bėgimo renginys sostinėje: ”Juk šis bėgimas – lyg mūsų pagimdytas kūdikis. Būtinai dalyvausime visi klubo nariai”, - sako treneris Romas Sausaitis, 2006 metais surengęs pirmą analogišką bėgimą Vilniaus centre. Jame pamatysime beveik visus pajėgiausius šalies ilgų nuotolių bėgikus ir bėgikes. Tačiau kur kas didesnė kompanija bus tų, kurie atrado bėgimo malonumą ir teikiamus privalumus tik šiais metais. Ir tų, kurie prie starto linijos stos su gausia klubo draugų kompanija.