Profesionalai turi judėti visą gyvenimą

sportuojam.lt skaitytojams pataria Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas.

Ar sportininkui kyla didesnė širdies pertempimo grėsmė?
Pirmiausia reikia patikrinti, ar norintis sportuoti žmogus neturi kokių nors įgimtų anomalijų, kurios vėliau dėl fizinio krūvio gali paūmėti. Pirminė sportuoti pradedančių vaikų ir paauglių apžiūra – sporto medicinos centrų užduotis.

Kitas dalykas – širdies pertempimų, kuriuos gali sąlygoti sportas, profilaktika. Didžiausią riziką kelia tos sporto šakų rungtys, per kurias patiriama didelė statinė apkrova, galinti pakenkti širdžiai. Tai gali būti sunkioji atletika ar imtynės, sporto šakos, kurioms reikia maksimalios ištvermės: ilgų nuotolių bėgimas, dviračių sportas, ilgi plaukimo nuotoliai, maratoniniai triatlono nuotoliai. Vienas profilaktikos būdų – pedagoginė treniruočių kontrolė. Kitaip tariant, krūviai turi atitikti tuos reikalavimus, kurie keliami, kad žmogus išliktų sveikas. Taip pat svarbu specifinė profilaktika.

Kadangi sportininkas siekia maksimalių rezultatų, tai reikėtų skirti ir farmakologinių preparatų. Priemonių, svarbių širdies raumeniui prie maksimalių krūvių pripratinti, derinimas su krūvių įtakos mažinimu sezono metu, taikant įvairias reabilitacijos priemones.



Ar sportininkas, susidūręs su širdies problemomis, gali toliau sportuoti?
Priklauso nuo problemų. Kiek širdies pertempimo reiškiniai kenkia žmogaus sveikatai. Yra vadinamoji prepatologinė būklė, kai pakanka sumažinti krūvį, pritaikyti farmakologinio atkūrimo priemones ir žmogus po 2–3 savaičių gali grįžti prie intensyvaus fizinio krūvio. Negali grįžti tada, jei atsiranda raumens pažeidimo požymių, sutrinka širdies veikla, atsiranda įvairių aritmijų. Tokiu atveju fizinės veiklos tęsti gali būti nerekomenduojama, nes ji gali stipriai pakenkti sveikatai.

Ar gali buvęs profesionalus sportininkas visiškai atsisakyti fizinio krūvio?
Jei profesionaliai sportavęs žmogus visiškai nustojo judėti – jis patenka į didesnės rizikos grupę. Tačiau jei nuolat juda, prisižiūri, tuomet jis netgi labiau apsaugotas nuo širdies pertempimo nei tas, kuris mažiau juda ar visai nesportuoja. Turi būti bent minimalus fizinis aktyvumas. Jei jau profesionaliai sportavai – esi pasmerktas judėti visą gyvenimą.