Šachmatai ant ledo tinka visiems

„Pirmiausia reikia noro. Po to – sportinės aprangos. Pagaliau išklausyti instruktorių, sužinoti taisykles ir pamėginti žaisti“, – į klausimą, ką reikia turėti žmogui, norinčiam žaisti akmenslydį, atsako Lietuvos kerlingo asociacijos (LKA) generalinis sekretorius Vygantas Zalieckas.

Dėl sportinės aprangos šiek tiek patikslino: „Ji turėtų būti nevaržanti judesių ir atspari šalčiui. Arenoje būna nuo 0 iki trijų laipsnių šilumos. O visą reikalingą sportinį inventorių pradedantiesiems mes suteikiame. Tai – akmenys, šluotelės, antbačiai. Antbatis maunamas ant įprasto bato, todėl iš pradžių išskirtinės avalynės nereikia.“

Akmenslydis, dar vadinamas šachmatais ant ledo, – senas škotų žaidimas. Lietuvoje jis pradėtas žaisti šiame amžiuje. 2002 m. susikūrė LKA, 2003 m. ji tapo Tarptautinės ankmenslydžio federacijos nare, 2004 m. pradėta dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, o nuo 2005-ųjų rengiamas ir Lietuvos čempionatas.

Sočyje pristatys dvejetus
Tai yra komandinis žaidimas. Yra kelios akmenslydžio rungtys: vyrų, moterų, mišriųjų komandų (tokioje žaidžia du vyrai ir du moterys) ir yra mišriojo dvejeto (vienas vyras ir viena moteris). Ir dar, žinoma, – neįgaliųjų akmenslydis.

„Vyrų, moterų ir mišriųjų komandų žaidimo taisyklės nesiskiria, o mišriųjų dvejetų – šiek tiek skiriasi. Čia nebūna tokio komandinio žaidimo, kai vienas leidžia akmenį, o du trina ledą. Reikia ir pačiam leisti, ir trinti“, – aiškino LKA generalinis sekretorius.

Olimpinėse žaidynėse akmenslydis debiutavo 1924 m., po to į jas sugrįžo 1998 metais. Kitąmet Sočyje ne tik vyks komandų varžybos, bet bus pristatyta ir dvejetų rungtis.

Akmenys – klubų ar federacijos
Norint pačiam turėti visą akmenslydžio inventorių, reikėtų pagalvoti apie specialius batus ir šepetėlius ledui valyti, o ne apie akmenis.

„Jei nori kokybiško inventoriaus – mokėsi brangiau, jei nori elementaraus – pigiau. Batų kainos svyruotų nuo 100 iki 1 000 litų. Gali gauti šepetėlių už 100 litų, gali ir už 400 litų“, – kalbėjo LKA generalinis sekretorius.

Akmenų pirkti patiems jis nepatarė: „Ši inventoriaus dalis būna klubo arba federacijos. Jie turi atitikti tam tikrą charakteristiką. Akmuo turi visą laiką būti tokios pačios temperatūros kaip ir ledas, jo vežiotis negalima. Akmenys turi būti ant ledo arba tokioje pačioje temperatūroje šalia ledo, kad jo netirpdytų. Jie turi būti šalti, kad galėtų slysti.“

Didžiulė problema – ledas
Nei asociacija, nei klubai Lietuvoje neturi pagrindinio dalyko – ledo, tinkamo rengti aukšto meistriškumo sportininkų varžyboms ir treniruotėms. Mėgėjai ir pradedantieji Lietuvoje žaidžia ir treniruojasi bent jau trijuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Bet šalies pirmenybės žaidžiamos Latvijoje – arčiausiai, kur yra specializuotų akmenslydžio takelių. Šiaurės kaimynai tokių turi du.

„Daug kas įsivaizduoja, kad akmenslydžio ledas yra elementarus, koks būna skirtas dailiajam čiuožimui ar ledo rituliui. Toli gražu taip nėra. Akmenslydžio ledas turi būti ypač lygus, ant jo turi būti žaidžiamas tik akmenslydis. Ledo lygumas labai paveikia patį žaidimą. Jis ruošiamas prieš žaidimą. Tokioje bazėje, kokioje mes treniruojamės Lietuvoje, jis būna nuskutamas, po to užliejamas ir vėl nuskutamas, o paskutinę akimirką purškiami vandens lašeliai. Specialiu įrenginiu jie būna purškiami toje vietoje, kur yra akmenslydžio žaidimo aikštelė – takelis. Užšalę lašeliai tampa kauburėliais ir akmuo tada slysta ne visa plokštuma, o tais kauburėliais. Galima sakyti – skrenda. Ir kai ledas būna stipriai trinamas, ledas pasidengia vandens plėvele ir leidžia akmeniui nuslysti 5 m ar toliau“, – pasakojo apie ledo paruošimo varžyboms specifiką LKA generalinis sekretorius.



Mėgėjų sportas
Akmenslydis profesionalų neturi. Tai pabrėžiama ir stengiamasi, kad šis sportas mėgėjiškas ir išliktų. V. Zalieckas akmenslydžio mėgėjus skirsto į dvi rūšis: tuos, kurie domisi ir žaidžia pramogai, bei tuos, kurie sportuoja aktyviai.

„Besidominčiųjų iš tiesų yra labai daug. Apie tris ar tris su puse tūkstančio žmonių per metus. Jie ateina, išmėgina, paliečia savo rankomis. O sportuojančių ir siekiančių rezultatų yra aštuonios komandos.

Daugiau komandų nėra dėl to, kad Lietuvoje užsiimant šia sporto šaka sunku tobulėti. Nėra reikalingos sportinės bazės. Ir, norėdamas pasiekti rezultatų, turi važiuoti ten, kur ta bazė yra. Dauguma to norinčių žmonių, ypač jaunų, neturi galimybių. Pramoginiam akmenslydžiui paruoštos beveik visos Lietuvos ledo aikštelės – sužymėti takeliai. Aišku, akmenslydžio ten nuolat nežaidžiama, bet vykstant kokiam nors tarptautiniam turnyrui, užsakomiems renginiams, mes galime nuvažiuoti į bet kurią areną ir surengti varžybas“, – aiškino V. Zalieckas.

Paklaustas, kur kreiptis žmogui, norinčiam pažaisti akmenslydį, LKA generalinis sekretorius pasiūlė tai daryti internete: „Tereikia paieškos skiltyje įvesti žodį „kerlingas“ (akmenslydis) ir visa informacija bus išmesta. Vilniuje mes žaidžiame Vilniaus ledo rūmuose, Kaune – Kauno ledo rūmuose, Klaipėdoje – „Akropolyje“. Tiesa, dabar Klaipėdos „Akropolyje“ akmenslydis yra sustabdytas, nes buvo atliekami remonto darbai.“

Amžius ar lytis – nesvarbu
Amžius nėra svarbu. Anot V. Zaliecko, bet kokio amžiaus žmogus ne tik gali žaisti akmenslydį, bet ir žaisti jį gerai, aukštu lygiu.

„Pasižiūrėjus per televiziją akmenslydžio pasaulio čempionatą ar kitas aukšto rango varžybas, galima pamatyti, kad žaidžia ir 18-mečiai, ir 60 metų sulaukę žmonės. Žinoma, 18-metis turi vieną patirtį, o 30 metų aikštelėje praleidęs žmogus – kitą. Kai akmenslydis tapo olimpine sporto šaka, jis rimtai finansuojamas ir sportininkai auginami nuo vaikystės. Tad, kaip ir visose sporto šakose, siekiant aukštų rezultatų, reikalingi įgūdžiai, o juo užsiimti ir sportuoti gali kiekvienas. Teko būti šalyse, kur akmenslydis labai mėgstamas – Švedijoje, Škotijoje, Kanadoje, JAV. Mačiau labai daug pensininkų, užsiimančių šiuo sportu, ten veikia didžiausios akmenslydžio gerbėjų bendruomenės. Amžius tikrai nėra pagrindinis dalykas. Aišku, fiziniai duomenys, siekiant rezultatų, reikalingi kaip ir bet kur kitur“, – tikino LKA generalinis sekretorius.

Pasaulyje akmenslydis yra bene vienodai abiejų lyčių mėgstamas žaidimas. Lietuvoje taip pat – pažaisti vyrų ir moterų ateina beveik po lygiai. Tiesa, rimčiau sportuojančios moterys – gana retas atvejis.

„Nei vyrams, nei moterims šis žaidimas nėra jau toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Naujokai po pusės valandos darbo su treneriu kitas dvi valandas puikiausiai ir azartiškai žaidžia. O aukštesnio lygio žaidimui jau jaučiamas moterų trūkumas. Moterys, žaidžiančios akmenslydį, nėra labai jaunos. Visos turi šeimas. Tai ir apsunkina jų pasiryžimą užsiimti šiuo sportu“, – kalbėjo V. Zalieckas.

Žaidė televizijos žvaigždės
Atidarydama naująjį sezoną, akmenslydį pasirinko ir „Lietuvos ryto“ televizija, kitąmet transliuosianti Sočio olimpines žaidynes.

Televizijos žvaigždės ir pradžių nedrąsiai, o po to jau azartiškai žengė ant ledo ir stumdė akmenis, darbavosi šepečiais.

„Šis žaidimas ne veltui vadinamas šachmatais ant ledo, jam reikia gero strateginio mąstymo. Akmenslydis – nepaprastai azartiškas, o man asmeniškai – ypač linksmas žiūrėti žaidimas. Visiems rekomenduoju susirinkti su gerų draugų būriu ir sirgti už savo komandą, nes stebint akmenslydžio varžybas iš tiesų užverda kraujas“, – tvirtino „Lietuvos ryto“ televizijos Savireklamos skyriaus vadovė Inga Kievišaitė.

Pasižiūrėjus per televiziją akmenslydžio pasaulio čempionatą ar kitas aukšto rango varžybas, galima pamatyti, kad žaidžia ir 18-mečiai, ir 60 metų sulaukę žmonės. Teko būti šalyse, kur akmenslydis labai mėgstamas – Švedijoje, Škotijoje, Kanadoje, JAV. Mačiau labai daug pensininkų, užsiimančių šiuo sportu, ten veikia didžiausios akmenslydžio gerbėjų bendruomenės. Amžius tikrai nėra pagrindinis dalykas.