Naujas trasas užtvindė ėjikai su lazdomis

Sekmadienį per 200 šiaurietiškojo ėjimo mėgėjų iš visos Lietuvos suvažiavo į Druskininku, kur atidaryti specialus šiaurietiškojo ėjimo takai. Iškilmėse dalyvavo ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Tiesa, jis kol kas naujų trasų neišbandė.

"Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai į šiaurietiškojo ėjimo renginį susirinko tiek daug dalyvių. Buvo žmonių iš Biržų, Pasvalio, Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio, Raseinių, Kražių, Lazdijų, Varėnos. pasivaikščiojome - stipriai", - dalijosi įspūdžiais "Leki" akademijos šiaurietiškojo ėjimo instruktorius Arūnas Milkus.

Tai, kad Druskininkuose buvo įrengtos dvi naujos šiaurietiškojo ėjimo trasos - ir jo nuopelnas. "Mes su Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos (LŠEA) vadovu Laimontu Rakausku bendradarbiavome su miesto savivaldybe ir Druskininkų miškų urėdija. Šios fizinių ir juridinių asmenų grupės iniciatyva ir buvo įrengti tie takai", - pasakojo A. Milkus

Druskininkų šiaurietiškojo ėjimo takai - ne vieninteliai Lietuvoje. Trasos yra Kačerginėje ir Kulautuvoje - Kauno rajone. "Bet jų tikrai bus daugiau. Manau, kad kitais metais tikrai atsiras dar keletas šiaurietiškojo ėjimo takų", - kalbėjo A. Milkus.

6,8 ir 9 km trasos buvo pažymėtos ženklais, prie jų įrengtos trys maršruto schemos

"Schemos, žymėjimai - tai pagrindinis įrengimas. Trasa turi būti aiškiai sužymėta, kad žmogus bet kurioje vietoje galėtų vaikščioti. Druskininkuose yra trys schemos ir labai daug žymėjimų. Žymima tiek ant medžių, tiek ant papildomų stulpų. Rodyklė rodo kryptį, kur reikia eiti. O eiti galima iš vienos pusės, iš kitos, prieš laikrodžio rodyklę ar pagal ją, kaip nori. Schemos, kad žmogus, atvažiavęs iš kito miesto žinotų kur eina, kodėl ten eina, kad nepasiklystų, atrastų suoliukus, atrastų vietą, kur atsigerti vandens. Todėl tą trasą ir įrengėme. Lygiai taip pat, kaip įrengiamas dviračių takas, sporto aikštelės. Mes čia Lietuvoje nieko naujo neišradome, darome tai, ką daro mūsų artimiausi kaimynai, einame tuo pačiu keliu", - kalbėjo A. Milkus.

Druskininkų takuose yra nedideli asfaltuoti ruožai. Bet labai nedaug. Didžioji dalis - 95 procentai tako dangos - natūrali miško.



A. Milkus teigia, kad vaikštant specialia miško trasa - visiškai kitoks pojūtis nei miesto gatve.

"Taip, mes galime vaikščiot bet kur, bet pasižiūrėjus į Druskininkuose ėjusių žmonių skaičių, supranti, kad ta trasa - išties reikalinga", - kalbėjo šiaurietiškojo ėjimo instruktorius.

Anot jo, pasivaikščioti Druskininkų trasa, žmonės iš kitų miestų trauks ne tik atidarymo proga. To pavyzdys - Kačerginės takai.

"Yra tokia praktika, kad žmonės suvažiuoja iš visur, kada pasižiūrėję į ją, pamatytumėte kiek ten skylučių, lazdomis išbadytų.

Tačiau atidarymas Druskininkuose pranoko visus lūkesčius. Organizatoriai net nebuvo pasiruošę tokiam kų antplūdžiui.

"Mes galvojome, kad tradiciškai susirinks kokių 100 žmonių, bet susirinko tiek daug, kad truputį pritrūkom šventinio torto. Galiu pažadėti, kad kitą kartą ką nors atidarant, atsivešime didesnį tortą. Čia nieko, čia mes, kaip organizatoriai pasitaisysime. Jeigu viso Lietuvos bėdos būtų tik tokios..." - linksmai kalbėjo A. Milkus.
 
Organizatorių tortas svėrė 9 kg.

"Galvojome, kad užteks visiems po simbolinį jo gabaliuką ir puodelį arbatos. Bet kai tortas buvo skirtas 100 žmonių, 200 neišeis pamaitinti juo niekaip", - guodėsi šiaurietiškojo ėjimo instruktorius.

Jis siūlytų ir kitų miestelių valdžioms pasekti druskininkiečių pabvyzdžiu.

"Norėtume, kad vietos valdžios suprastų, kad tai yra naudinga. Labai paprastas pavyzdys: Druskininkų savivaldybė gana santūriai žiūrėjo į tai, takų naudą, jų reikalingumą. Bet vakar per atidarymą  jie pamatė tokią gausą žmonių, kada turizmo turizmo informavimo centro automobilių stovėjimo aikštelėje netilpo automobiliai ar autobusai, jie suprato, kad kažkas įvyko ir tas, kas įvyko yra labai gerai. Jie buvo džiugiai nustebę ir klausimų jiems nekilo", - tikino A. Milkus.

Instruktorius abejojo, kad trasa gali būti tuščia: "Miestas kasdieną priima svečius. Žmonės, kurie nori pasivaikščioti, pasiims lazdas ir taip mielai praleis savo laiką. Tai dar viena galimybė aktyviai pajudėti Druskininkuose."

Šiame mieste yra šiaurietiškojo vaikščiojimo mokykla - vienas iš akademijos padalinių.

"Joje dirbame tuo metu, kai būna užsakymų, kai žinome, kad esame reikalingi. Aišku, ji drąsiai galės panaudoti tą taką mokymams", - pasakojo A. Milkus.