Speigas nereiškia dviračių sezono finišo

Net prisnigus ir spaudžiant šalčiui Vilniuje galima pamatyti žmonių, važiuojančių dviračiu. Vienas tokių - dviračių parduotuvės "Dviračių arena" vadybininkas Aivaras Aksenčius, vadybininkas. Su dviračiu jis žiemą ar vasarą. Jis yra įsitikinęs, kad sniegu ar ledu važiuoti gali būti visai saugu.

A. Aksenčiaus mintys apie dviratį ir žiemą.

Apie sezono pabaigą. "Sniegas nereiškia dviračių sezono pabaigos. Bent jau pasišventusiems entuziastams. Gal ne visi iš visos dviratininkų masės nori važiuoti per šaltį ir yra pasiruošę tam. Bet yra  teisinga apranga, ratsaugiai ir daug kitų išradimų, kurie tau padeda važiuoti važiuoti saugiai, sausai ir patogiai. Dviratininkų, važinėjančių žiemą daugėja. Jei pasėdėsite pusvalandį prie kavos puodelio kur nors Laisvės prospekte apie penktą-šeštą vakaro, aš jums garantuoju: pamatysite bent jau du pravažiuojančius žmones. Prieš dvejus metus jų tiek nebuvo, bet šiemet yra tikrai nemažai. Ir tokių žmonių skaičius vis didėja ir didėja".

Apie padangas. "Yra specialios padangos sniegui, ledui, su sygliukais. Viskas kaip ir automobiliui.  Ar jų reikia - priklauso nuo paties dviratininko. Tai nėra būtinybė. Dažnai pakanka šiurkštesnių, specialiai šaltai temperatūrai skirtų padangų. Ir laisvai galite važiuoti. Kur kas reikalingesnis daiktas yra purvasaugiai, tinkama apranga, o padanga - paskutinėje vietoje."

Apie aprangą. "Apranga turėtų būti patogi. Visada rekomenduočiau specifinę sportinę dviratininko apsaugą. Skirtingo dizaino ir techninių charakteristikų.  Yra tokio storumo aprangos, kaip nardymo kostiumas. Bet tokia apranga yra kvėpuojanti ir su ja galite važiuoti ir nesušalti iki dešimties laipsnių šaltyje. Tiesiog užsidedi marškinėlius, o ant jų - specialią aprangą, kuri nepraleidžia į kūną vandens ir šalčio, o išgarina prakaitą. Klaidinga nuomonė, kad žiemą reikia prisirengti labai daug, kaip kokiam kopūstui. Iš tikrųjų - ne. Ši apranga tau leidžia nesušusti. Specifinės detalės, leidžiančios dar labiau apsiginti nuo šalčio - kaukės ant veido, kepurės, dengiančios ausis ir panašiai."

Apie ledą ir sniegą.  "Viskas priklauso nuo dviratininko meistriškumo. Aš pats galiu važiuoti ir per ledą. Negaliu pasaskyti, kad jausiuosi visiškai saugiau, bet viskas priklauso nuo to, kaip valdai dviratį, kaip esi su juo susipažinęs ir kaip žinai taką, kuriuo važiuoji. Šiaip aš visada važinėju gatvėmis, bet žiemos metu jomis jau nelabai ryžtuosi važiuoti. Kai yra sniegas ir pliurza, gatve praktiškai neįmanoma važiuoti dviračiu. Nes mašinos išstumdo tą visą pliurzą į šalikelę ir tenka važiuoti per šaligatvį. Nors pagal įstatymus to daryti negalima. Tenai gali susidurti su bobutėmis, su vaikais, lakstančiais iš kampo į kampą. Tai ir yra didžiausias nepatogumas važinėjant žiemą: pats kelias, dviračių takų trūkumas. Kalbant žmogiškai, aš nemanau, kad policininkas nubaustų dviratininką, žiemą važiuojantį šaligatviu, bet iš tiesų laikantis įstatymų, taip daryti draudžiama."



Apie sveikatą. "Važinėti dviračiu yra sveika. Kitas klausimas - kaip jūs žadate važinėti? Vienam važinėjimas yra nuvažiuoti iki kiosko nusipirkti alaus, kitam - 20 kilometrų kaimo keliais, trečiam - pašokinėti nuo bordiūrų. Savaitgalį, kai matau, kad nesninga, geras oras, išvažiuoju kur į miškelį, pravažiuoju pusvalandį sau - tai yra sveika. Jei sušilęs, išgėręs tris butelius alaus bandysi važiuoti iš Vilniaus į Kauną - tikrai nesveika."

Apie važiavimą tamsoje. "Tam yra šimtas priemonių. Dviračių entuziastai visa tai supranta, paprasti vartotojai žino mažiau. Įsivaizduoja, kad reikia vilkėti tas negražias, šlykščias "kelininko" liemenes, o yra atvirkščiai. Yra lempučių, kurios šviečia geriau negu automobilio lempos. Taip pat - speciali apranga su atšvaitais, kurie atspindi šviesą. Todėl važiavimas naktį nėra jokia problema. mes su draugais vasarą lenktyniaujame tokiose varžybose, kuriose tu 24 valandas važiuoji per mišką dviračiu. Yra specialios lempos su akumuliatoriumi ir nėra jokio diskomforto: matai viską, ką turi matyti."

Apie prekybą dviračiais žiemą. "Didžioji dauguma, paprasti vartotojai neperka. Jie jau turi nusipirkę. Žiemą ateina žmonės, linkę stebėti visas rinkos tendencijas. Nes žiema vyksta išpardavimai. Tarkim - nusižiūri dar vasarą kokį nors dviratį, kainuojantį 6-7 tūkst. kadangi tai nėra pats perkamiausias, palauki žiemos, kai pardavėjai būna labiau sukalbami ir gali nusipirkti su nuolaida. Žiemą yra tokia tendencija, kad pardavimai, be abejo, sumažėja. Bet žmogus, perkantis žiemą, dažniausia perka brangesnį dviratį."

Apie kalnų dviratį žiemą. "Žiema važinėjama ir kalnų dviračiais. Aš ir pats tą darau. Tai priklauso nuo sniego. Jeigu yra labai daug sniego - važiuoti negali nes įklimpsti. Jei tas sniegas yra kietesnis, galima važiuoti drąsiai. Aišku nevažiuosi tomis trasomis, kuriomis važiuoji vasarą. Bet štai "Vingio" parke gūdžią žiemą galite sutikti tikrai ne vieną dviratininką. Tenai yra kietas takas, yra miško takeliai, kurie būna praminti slidininkų. Dažnai važiuojama tais takeliais. Kalnų dviratininkai apskritai yra entuziastai. Jie treniruojasi ir žiemą."