Nugaros skausmai: priežastys ir gydymas

Klubo "BodyGym" kineziterapeutė Judita Janavičiūtė - apie nugaros skausmo priežastis ir gydymą.
 

Nugaros skausmai pagal dažnumą užima antrą vietą po galvos skausmų. Nemalonius, kartais net kankinančius skausmus, tikriausiai yra tekę patirti daugeliui. Sveikatos priežiūros specialistai tvirtina, kad maždaug 80-90 proc. suaugusių žmonių nors kartą gyvenime jautė arba nuolat jaučia aštrius nugaros skausmus. Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, sėdimo darbo skausmai tampa XXI amžiaus epidemija.

Nugaros skausmai dažniausiai kankina darbingo amžiaus žmones. Skausmas dažniausiai atsiranda tarp 25-60 metų amžiaus ir viršūnę pasiekia apie 40-uosius metus. Pirmas ligos pasireiškimas būna jaunystėje. Susidariusi klaidinga nuomonė, kad šia liga serga žmonės, dirbantys fizinį darbą. Nustatyta, kad ji vienodai išplitusi tarp įvairių profesijų žmonių. Vyrai nugaros skausmais skundžiasi 1,5-3 kartus dažniau negu moterys.
 

Dauguma nugaros skausmų praeina savaime, tačiau daugeliui, patyrusių nugaros skausmą vieną kartą, jis pasikartoja. Taip pat skausmas gali išlikti, išsivystęs į lėtinį skausmą. Dėl anatominių stuburo ypatumų labiausiai nukenčia kaklo ir juosmens dalies slanksteliai. Nugaros skausmai vargina ir blogina gyvenimo kokybę ir mažina darbingumą.Dažniausia stuburo patologijos priežastis - netaisyklinga laikysena tiek dirbant (ilgalaikis netaisyklingas sėdėjimas, darbas pasilenkus, netaisyklingas daiktų kėlimas), tiek poilsio metu.

Didelis vaidmuo taisyklingai stuburo padėčiai (taisyklingai laikysenai) išlaikyti tenka raumenims. Todėl šie turi būti stiprūs. Ypač didelis vaidmuo tenka abipus stuburo esantiems raumenims. Stuburo formą palaiko ir kiti nugaros srityje išsidėstę raumenys, esantys stuburo priekinėje dalyje. Pilvo raumenys tai pat turi didelę įtaką stuburui, dalyvauja liemens judesiuose. Visiems šiems raumenims nusilpus, darosi sunku stuburą išlaikyti reikiamoje padėtyje, todėl jis, veikiamas įvairių jėgų, deformuojasi. Žmogaus laikysena priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių svarbiausi - aplink stuburą esančių raumenų pajėgumas, jų tinkamas treniravimas, kūno laikysena, jos suvokimas, nuolatinis dėmesys jai.

Taip pat dažnai nugaros skausmai atsiranda dėl tarpslankstelinių diskų degeneracijos. Tarpslankstelinių diskų skaiduliniame žiede atsiranda įtrūkimų, jis silpnėja, drebutiniam branduoliui spaudžiant susilpnėjusią skaidulinę sienelę, ji išsigaubia. Kai skaidulinis žiedas pažeidžiamas, branduolys išeina už disko, atsiranda disko išvarža. Dažnai disko išvarža susidaro užpakalinėje stuburo dalyje, kur praeina nugaros smegenys ir nervų šaknelės. Išsigaubęs skaidulinis žiedas, atitrūkusi skaidulinio žiedo dalis ar išsiveržęs disko branduolys užspaudžia nervų šakneles, o tai sukelia nugaros skausmus. Jeigu pažeidžiama stuburo kaklinė dalis, skauda kaklą, skausmas gali pereiti į petį, mentę, ranką ar galvą. Jei pažeista stuburo juosmeninė dalis, skauda juosmenį, kartais skausmas gali pereiti ir į koją (išija). Atsiranda jutimų sutrikimai, rankų ar kojų raumenų silpnumas. Gali prireikti chirurginės pagalbos.  Prasideda išvaržų, diskų užspaustų nervų uždegimas, kuris gali plisti į tolimesnes nervų šakas. Bet ne visada disko išvarža būna tokia didelė, kad užspaustų nervinę šaknelę. Raiščiai, esantys aplink diską, taip pat gerai treniruoti nugaros ir kiti raumenys  neleidžia tarpslanksteliniams diskams išsiveržti. Šiuo atveju jaučiamas maudžiantis strėnų, nugaros skausmas.

Nugaros skausmai gali atsirasti ir dėl mažesnių tarpslankstelinių sąnarių pakitimų, kurių kapsulėse yra daug jautrių nervinių šaknelių. Dar nervines šakneles gali spausti išsikišusios kaulinės briaunos, dylant slanksteliams. Dėl netaisyklingos laikysenos gali susispausti vienas slankstelio kraštas labiau nei kitas, tada stuburas links į tą pusę, į kurią susispaudė. Tai negrįžtami vyksmai.

Gydant nugaros skausmus efektyviausia priemonė yra kinezi mankšta - gydymas judesiu, kuri ne tik sumažina ar visiškai pašalina skausmą, bet ir šalina jį sukėlusią priežastį.

Nepatartina pradėti mankštintis savarankiškai namuose, nes dažnai rizikuojama pabloginti savo būklę. Tinkamus fizinius pratimus gali parinkti tik specialistas, atsižvelgdamas į individualias žmogaus savybes, pažeidimo pobūdį bei kitus faktorius, lemiančius sėkmingą gydymą.