Bėgant maratoną svarbiausia saugoti širdį

Praėjusį mėnesį beveik 36 tūkstančius bėgimo entuziastų sutraukęs prestižinis Londono maratonas į pasaulio žiniasklaidos antraštes pateko ne tik dėl nuostabaus planetos rekordininko Wilsono Kipsango pasirodymo, tačiau ir dėl 42-ejų metų vyro mirties - kirtęs finišo liniją bėgikas susmuko, o skubiai suteikta medikų pagalba rezultatų nedavė.

Per penkmetį – viena auka

Tai buvo jau 12-oji auka nuo 1981-ųjų metų, kai pirmą kartą oficialiai buvo organizuotas Londono maratonas.

Mūsų šalyje maratonininkų entuziazmas dar tik leidžia pirmuosius daigus, tačiau tragedijų taip pat neišvengta. Kol kas vienintelį kartą į istoriją juodomis raidėmis viešas maratonas Lietuvoje buvo įrašytas prieš penkerius metus, kai sostinėje mirė 73-ejų metų vyriškis. Trumpą distanciją bėgęs entuziastas sukniubo jau kirtęs finišo liniją. Greitosios pagalbos medikai dar bandė jį gelbėti, bet pastangos buvo bevaisės. Žmogus mirė vietoje – neatlaikė širdis.

Didžiulę patirtį sukaupęs lengvosios atletikos treneris Remigijus Kančys ne tik su džiaugsmu stebi pastaraisiais metais geometrine progresija augantį bėgikų skaičių, tačiau ir nerimauja, kad žmonės sportuodami su savo kūnu ne visuomet elgiasi apgalvotai.

„Savarankiškai maratonui ruoštis nerekomenduočiau. Daug kas taip daro, bet aš patarčiau bent pasikonsultuoti su profesionaliu treneriu. Mėgėjas nori maratoną įveikti, profesionalas nori maratoną įveikti gerai. Todėl neretai ir matome, kad bandantys įveikti maratoną vidury trasos pritrūksta jėgų, pradeda eiti ar visiškai nutraukia bėgimą“, - pažymi specialistas.



Pulsas – širdies kalba

Pasak R.Kančio, mūsų šalyje bėgikai dar per mažai dėmesio skiria širdies pulso siunčiamiems signalams. Pulsas yra širdies kalba, todėl jo sekimas iš tiesų gali apsaugoti nuo staigios mirties.

Žmogus turėtų žinoti, kad jeigu jis sportuoja intensyviau, būtina stebėti pulsą. Ir jei jis rodo jau 160 dūžių per minutę, šios ribos peržengti nederėtų. Ypač atsargūs sportuodami turi būti vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie niekada rimtai nesportavo – širdis ypač nemėgsta didelio, bet reto fizinio krūvio.

Į skirtingus krūvius mūsų širdis reaguoja skirtingai. Pavyzdžiui, kai mes bėgame, ji labai smarkiai susitraukinėja, o kai staiga sustojame, jai reikia persijungti į visai kitokį režimą. Toks krūvio netolygumas neparuoštoms kraujagyslėms ir širdžiai yra didžiulis išbandymas.

Pulso sekimo reikšmę rodo ir išmaniųjų technologijų gamintojų inovacijos. Štai novatorė „Samsung“ savo naujajame telefone „Galaxy S5“ ir „Gear Fit“ apyrankėje integravo pulso matuoklį, kad besinaudojantys sportavimo programėlėmis galėtų mankštintis saugiai.

„Pulso vidurkis turėtų būtų apie 140-150. Paprastai šį rodiklį medikai apskaičiuoja pagal specialias formules, atsižvelgdami į žmogaus amžių, svorį, ūgį ir kitus fizinius duomenis. Pradedančiųjų sportininkų pulsas kyla labai greitai. Profesionalai žino, koks jų pulsas bėgant tam tikru tempu, tačiau mėgėjai to įvertinti nesugeba. Atrodo, lyg ir lengva bėgti, bet patikrinus pulsą matai, kad širdies darbas jau yra gerokai per intensyvus“, - pasakojo R. Kančys.

Bėgimo entuziastams treneris siūlo nesudėtingą formulę, kaip pasirinkti tinkamiausią tempą: iš skaičiaus 220 atimkite savo amžių, pvz., jei jums – 25-eri, gausite skaičių 195. Iš šio skaičiaus atėmus 70  gausite minimalų pulsą bėgant (195-70=125), atimkite 50 ir gausite vidutinį pulsą, kurio nereikėtų viršyti atliekant pakaitinius tempinius pratimus (195-50=145), atimkite 30 – šis skaičius parodys, koks gali būti maksimalus pulsas varžybose (195-30=165). Toks širdies ritmas turėtų padėti išvengti nuovargio bei rūgščių susikaupimo kojose.

Į pagalbą – šiuolaikinės technologijos

R.Kančys pradedantiesiems bėgikams pataria tinkamai išnaudoti savo mobiliojo telefono galimybes. Šiais laikais dauguma bėgikų naudojasi „Endomondo“ ar „S Health“ programėlėmis, kurių pagalba gali susidaryti treniruočių planus, pasirinkti norimų įveikti kilometrų skaičių, išsamiai matyti kiekvieno nubėgto kilometro greitį, analizuoti įveiktą trasą žemėlapiuose.

„Telefonai ir tokio pobūdžio programėlės gerokai prisidėjo prie bėgimo populiarumo mūsų šalyje, - neabejojo R.Kančys. – Šios aplikacijos skatina bėgioti ir didina motyvaciją. Pradedantysis bėgikas gali pasirinkti tempą, klausytis mėgstamos muzikos, lyginti kelių savaičių rezultatus. Pastebiu, kad net ir varžybų metu daug kas bėga su telefonais, tačiau labai svarbu, kad sportininkas sugebėtų tinkamai išnaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamą naudą ir gebėtų daryti išvadas.“

Trenerio įsitikinimu, pradedantieji ir mėgėjai turėtų bėgioti tik atsižvelgdami į savo širdies pulsą. „Dauguma pradedančiųjų bėgioja lyg akis išdegę. Pasiūlyčiau jiems dažniau atkreipti dėmesį į mobiliojo telefono rodmenis, kad įvertintų ne tik įveiktus kilometrus, tačiau ir pulsą“, - patarė specialistas.