Nusiraminti padeda net manikiūras

Praėjusių metų Kauno maratono nugalėtojai neslepia, kad dėl medalio tenka nubėgti ne vieną šimtą kilometrų, o starto dienai reikalingas specialius pasiruošimas. Kokius tikslus Kauno maratono nugalėtojai sau kelia šiais metais, ar įmanoma juos aplenkti ir ko reikia? 

Praėjusių metų prestižinės maratono distancijos nugalėtojas Tomas Venckūnas tikina, jog šiais metais užsibrėžto tikslo neturi, tačiau neneigia – bėgs pirmose gretose:  „Planuoju bėgti kartu su pirmaisiais bėgikais, vieta kertant finišo liniją priklausys nuo to, su kokiais konkurentais teks varžytis“. Jam antrina ir Sada Bukšnienė, kuri pernai triumfavo tarp moterų:  „Svarbiausia įveikti trasą, bet tapti prizininke būtų labai smagu“.
 

Kauno pusės maratono distancijoje pernai triumfavęs Tadas Ignatavičius, šiais metais žada mesti  iššūkį T. Venckūnui ir pasivaržyti dėl maratono nugalėtojo vardo.  

„Pernai 21 kilometro trasa man buvo lyg tikras maratonas, mat buvau padaręs metų pertrauką. Šiemet išmėginsiu pilną distanciją, o pusmaratonis turės naują nugalėtoją“, - sakė du kartus bėgimo bandęs atsisakyti Tadas. – Šis užsiėmimas taip įtraukė, kad abu bandymai kabinti sportbačius ant vinies baigdavosi verkiančia širdimi pamačius bėgiką. Abu kartus ištvėriau tik po metus.“

Bėgimo takelyje su savo žmona susipažinęs T. Ignatavičius neslėpė, kad visada sau kelia aukščiausius tikslus ir neketina apsiriboti tik pusės maratono nugalėtojo vardu. Bėgikas pasakojo, kad jokios kliūtys iš jo širdies bėgimo išstumti nesugebėjo.

„Juk sakoma – prastas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Tad ir mano tikslai patys aukščiausi, bet menka patirtis maratono distancijoje tikrai neprideda pasitikėjimo. Mano minimalus planas pagerinti savo debiutinio maratono laiką, kuris yra 2 val. 42 min. 30 sek., o esant palankioms aplinkybėms, galima pagalvoti ir apie pakankamai aukštą vietą“ , - pasakojo Tadas.  

Visi praėjusių metų prizininkai vienbalsiai pritarė, kad nauja Kauno maratono trasa – puikus pasikeitimas. Bėgikų nuomone tokia trasa bus ne tik įdomesnė, bet ir patogesnė.

 

„Nauja trasa yra greitesnės, nenuobodi ir turėtų pritraukti daugiau dalyvių bei žiūrovų. Trasos ratas yra toks, kad jį bėgant starto bei finišo zoną prabėgti reiks į abi puses, kas yra gerai toje zonoje esantiems žiūrovams. Man patinka maratone bėgti mažiau ratų, todėl organizatorių sprendimas pailginti ratą patiko“, – naujos trasos pliusus vardijo maratono laimėtojas T. Venckūnas. 
 

Dėl trasos pasikeitimų džiaugėsi ir pusės maratono laimėtojas T. Ignatavičius, kuriam ypač patinka tai,  kad trumpesnių distancijų bėgikai varžysis ne toje pačioje trasoje: „Pasikeitimus vertinu teigiamai. Mažiau ratų, mažiau maišaties dalyviams ir teisėjams. Ypač pritariu 10 km ir 5 km distancijų perkėlimui į kitą trasą. Lėtesni bėgikai sudarydavo nemenkas spūstis ir juos aplenkti nebūdavo labai paprasta, ypač siauroje Nemuno krantinėje. Tiesa, žiūrovai mus, bėgikus, matys trumpesnį laiką, turėsime mažiau palaikymo – kas neretai įkvepia vėl spustelėti paskutiniuose kilometruose.“

Pusės maratono distancijoje antra buvusi J. Rūkaitė tikėjosi, kad pakeista trasa leis pasigrožėti Kaunu, mat konkuruoti su greičiausiais mergina šiemet neketina: „Kadangi šiemet nesieksiu asmeninio pusės maratono rekordo ir bėgsiu lėtesniu tempu, norėtųsi pasigrožėti Kauno miestu, pamatyti žymesnes vietas bei sulaukti miestiečių palaikymo trasoje. Visas jėgas pasilaikysiu rudeniui, nes maratono distancijos dar nesu įveikusi, bet ruošiuosi tai padaryti šiemet rudenį Amsterdame.“


 

Net ir labiausiai patyrusiems bėgikams kartais koją pakiša jaudulys. Tiesa, bene kiekvienas labiau patyręs sportininkas turi savo receptą. Kai kurie - neįprastą. 
 

Moterys turbūt nebūtų moterys, jei neišrastų pačių netikėčiausių būdų nugalėti jaudulį, vienas jų – manikiūro darymas, kurį renkasi pusmaratonio prizininkė J. Rūkaitė: „Šiek tiek jaudulio prieš startą yra gerai. Man susikaupti ir nusiraminti prieš startą padeda tai, kad turiu planą, kaip bėgsiu. Taip pat, svarbių varžybų išvakarėse mėgstu pasidaryti manikiūrą, mane tai labai ramina. Jaudulio nugalėjimas yra labai individualus dalykas, todėl kiekvienam reikia atrasti savo receptą.“

Moterų maratono trasos nugalėtoja S. Bukšniėnė, kuri 13 metų profesionaliai užsiėminėjo sportiniu ėjimu, tikino, kad įgijus daugiau patirties bei bėgant metams, jaudulio vis mažėja: „Mano amžiuje jaudulys manęs jau nebeužvaldo. Mano tikslas tik prabėgti, o tiems, kurie siekia rezultato, reikėtų susikoncentruoti į finišo tiesiąją.“

Tačiau ne visiems jaudulį pavyksta nugalėti ramiai pabuvus su savo mintimis. Pusmaratonio laimėtojui T. Ignatavičiui geriausiai jaudulį nugalėti padeda užvedanti muzika: „Apšilimą stengiuosi bėgti su kompanija, o ne vienas. Lengvas pokalbis prablaško, todėl pamirštu artėjantį iššūkį. Jaudulys tik degintų papildomas kalorijas, kurių man dar prireiks trasoje. Be to, dėl per didelio jaudulio galima ir „perdegti“. Prieš pat startą klausausi motyvuojančios muzikos.“

Nors dažnai bėgimo entuziastus tenka pamatyti bėgančius gana šiltai apsirengus, tačiau įvairių distancijų laimėtojai tikina, kad šilti drabužiai tikrai nėra reikalingi. Jie dažniausiai tik varžo judesius.

 

„Aš renkuosi pačią ploniausią ir lengviausią aprangą, kokią tik leidžia esamos oro sąlygos. Net esant vos dviem laipsniams šilumos dažniausiai bėgu su šortais, nes ilga apranga mane labai varžo, jaučiuosi nesmagiai. Jokių šildančių tepalų taip pat nenaudoju. Tačiau ir marškinėlių nusimesti nerekomenduočiau. Pabandykite per treniruotes pabėgioti be jų. Įdegsite gražiai, tačiau saulė kartu išsekins, o esant ilgesniam bėgimui galite ir persideginti“, – apie sau tinkamiausią aprangą išsamiai pasakojo T. Ignatavičius.
 

Maratono laimėtojas T. Venckūnas taip pat buvo linkęs rinktis plonesnius drabužius, mat storesni apdarai kelia riziką perkaisti: „Bėgimo apranga priklauso nuo oro, bėgimo greičio ir pomėgių. Svarbu pasirinkti tinkamą drabužių sluoksnio storį pagal oro sąlygas. Kažkodėl bėgimo varžyboms ir treniruotėms žmonės dažnai rengiasi per daug ar per šiltais drabužiais. Tai kenkia rezultatui ir didina su perkaitimu susijusių problemų riziką.“

S. Bukšnienė bei J. Rūkaitė pirmiausiai aprangą renkasi pagal tai, ar su ja jaučiasi patogiai, mat drabužis neturi varžyti judesių, kad visą dėmesį būtų galima skirti bėgimui. J. Rūkaitė pasidalina ir patarimu: pasirinktą aprangą vertėtų kelis kartus išbandyti treniruočių metu, galbūt bus vieta kurią trina, o gal nepatiks šortai ar kita aprangos dalis ir norėsite atrasti kažką naujo.
 

Antrasis tarptautinis Kauno maratonas vyks birželio 15 dieną Kaune. Planuojama, kad jame dalyvaus apie 4000 sportininkų, bėgimo ir šiaurietiško ėjimo entuziastų iš Lietuvos ir pasaulio. 

Dalyviai gali rinktis maratono, pusės maratono, 10 km ir 5 km distancijas. Šeimoms, vaikams ir visiems, kurie nori linksmai praleisti vasarišką sekmadienį, siūlomas Šeimos bėgimas ir bėgimas su vaikiškais vežimėliais. 

 

Renginio globėjas - daugkartinis olimpinis ir pasaulio čempionas Virgilijus Alekna.