Senjorams mankšta - vietoj vaistų

Tai atskleidė neseniai atliktas ir „Plos one“ mokslo žurnale paskelbtas tyrimas. Mankšta taip pat pailgina gyvenimo trukmę ir gyvenimą padaro kokybiškesnį.

Tyrime dalyvavo senjorai, kurių amžiaus vidurkis 78 metai. Gauti rezultatai pribloškė: senjorams, kurie kasdien bent 25 minutes skyrė mankštai per pastaruosius 4–5 metus reikėjo gerokai mažiau vaistų ir neplanuotų apsilankymų pas medikus, nei tiems, kurie fiziniam aktyvumui kasdien skirdavo mažiau laiko ar jo neskirdavo visai.

Be to, pastebėta, kad fiziškai aktyvių senjorų gyvenimo trukmė ilgėja – tyrimas atskleidė, jog ženkliai sumažėja reguliariai besimankštinančių vyresnio amžiaus žmonių mirties tikimybė. Tiek reguliariai besimankštinančių moterų, tiek vyrų, sulaukusių 75 ir daugiau metų, mirties tikimybė buvo tokia pat, kaip fiziškai neaktyvių 65–75 metų sulaukusių senjorų. Įdomu tai, jog fizinio aktyvumo poveikis ir nauda ypač akivaizdi silpnesnės sveikatos senjorams.

„Tai, kad reguliari mankšta padeda pagerinti gyventojų sveikatą, o kartu ir jų gyvenimo kokybę bei padeda sutaupyti šalies biudžeto pinigų, Vakarų Europoje suprato jau seniai. Pavyzdžiui, Olandijoje ir Šveicarijoje ne vienerius metus veikia Lietuvoje dar neįprastas sveikatos prevencijos būdas, kai gydytojas rizikos grupėje esančiam pacientui išrašo receptą fiziniam aktyvumui. Ši sistema paremta šalies gydymo įstaigų bendradarbiavimu su sveikatingumo klubais, kuriuose tokį receptą gavę pacientai mankštinasi ir taip gerina tiek savo sveikatą, tiek gyvenimo kokybę, – sako Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Aurimas Mačiukas. – Sveikatos apsaugos sistema tampa vis didesne našta senstančiai visuomenei, todėl ekonomiškai stipriose Europos šalyse vis daugiau dėmesio skiriama ne gydymui, o sveikatos prevencijai. Visavertis, socialiai integruotas, aktyvus gyvenimo būdas ir fizinis aktyvumas yra visuotinai pripažintas būdas spręsti daugelį sveikatos problemų.“



Šiemet „Eurobarometer“ atliktas tyrimas parodė, kad bėgant metams žmonės tampa vis mažiau fiziškai aktyvūs. Nors daugiau nei pusė Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos, gyventojų tikina sportuojantys tam, kad geriau jaustųsi, sulaukę 55 ir daugiau metų, fiziškai aktyvūs yra vos 30 proc. ES gyventojų. Lietuvoje šis skaičius dar mažesnis, nors pagal vidutinę tikėtiną gyventojų trukmę šalis yra ES uodegoje. 2012 m. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 68, moterų – 79 metai, kai ES vidutinė gyvenimo trukmė yra atitinkamai 77 ir 83 metai.

„Lietuvos gyventojų mirtingumo priežastys nekinta jau daugelį metų. Nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau nei pusė šalies gyventojų, apie 85 proc. mirusiųjų dėl šių ligų yra 65 metų ir vyresni asmenys. Būtent kraujotakos sistemos ligų išvengti ar stipriai sumažinti jų tikimybę padeda tinkamas fizinis aktyvumas, ypač jei mankštinamasi reguliariai“, – pabrėžia A. Mačiukas ir ragina vyresnio amžiaus žmones pakoreguoti savo gyvenimo būdą, į dienotvarkę įtraukiant kasdienę mankštą.

Senjorams, neturintiems gerosios fizinio aktyvumo praktikos, prieš pradedant mankštintis rekomenduojama apsilankyti sveikatingumo klubuose ir pasikonsultuoti su kvalifikuotais instruktoriais.

Apie Lietuvos sveikatingumo klubų asociaciją:

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) buvo įsteigta 2013 m., susivienijus šalyje veikiantiems sporto klubams. Šiuo metu asociacijos nariai valdo 20 Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubų.

Tarp pagrindinių asociacijos tikslų – siekis didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir skatinti sveikatingumo idėjas, taip sutaupant nemažai gydymui išleidžiamų lėšų, taip pat – įvesti Lietuvos sporto klubų, trenerių kvalifikacinius ir sveikatinimo programų standartus. LSKA siekia artimiausiu metu prisijungti prie Europos sveikatingumo asociacijos (EHFA), vienijančios 18 ES šalių nacionalines sveikatingumo asociacijas.