Ir dažniausių traumų galima išvengti

Kelio sąnario, Achilo, antkaulio skausmai, raiščių patempimai, bėdos pėdose – bėgikų palydovai, kurių vien vaistais neišvaikysi, sako ultramaratonininkas ir sporto medicinos gydytojas Andrius Ramonas. Daug laiko skiriantis konsultuodamas bėgikus treniruočių, fizinio pajėgumo bei traumų klausimais, bent kartą per metus A. Ramonas patarimus dalina visuomenei.

Antradienį (07.15) medikas Nestlé pasirengimo bėgti seminare bendraus su visais norinčiais bėgimo entuziastais.

Prieš seminarą renginio organizatoriai uždavė A. Ramonui kelis esminius su traumomis susijusius klausimus.

- Bėgimas išgyvena bumą, tačiau pradedantieji neapskaičiuoja, sportuoja per daug, per dažnai. Kas nutinka padauginus krūvio?

- Žmogaus kūnas yra be galo gerai prisitaikantis prie jam suteikiamo streso, taip pat ir fizinio. Tačiau maratono ar dar ilgesnių distancijų bėgimas, taip pat besaikis treniravimasis gali būti ir toks stresas, su kuriuo kūnas nebegali susidoroti. Iš karto po maratono bėgimo atliktas kraujo tyrimo rezultatas primena sergančių kepenų, inkstų ar širdies ligomis tyrimą. Žinoma, skyrus pakankamai poilsio, kūno audiniai ir organai atsistato. Tiesą sakant, šis organų ir audinių pažeidimo-atsistatymo ciklas labai svarbi treniruočių proceso dalis, daranti bėgiką stipresniu. Tačiau jei krūviai neapskaičiuoti ir poilsis netinkamas, tai pažeidimo visuomet būna daugiau nei atsistatymo. Manote, kad tai gali privesti prie gero?

- Kokios dažniausios ir kokios sunkios traumos persekioja bėgikus?

- Dažniausios bėgikų traumos –  tai įvairūs raumenų ir skeleto sistemos pažeidimai, kurie dažniausiai yra „lėtiniai”, arba lemiami nuolatinio, dažnai neteisingo, per didelio apkrovimo ar nepakankamo poilsio skyrimo. Daugiausiai kenčiančios zonos yra kelio sąnarys, Achilo sausgyslė, priekinis blauzdos skausmas ir kitos. Tai nėra sunkios traumos, tačiau gali ilgą laiką trukdyti siekti asmeninių bei sportinių rezultatų. Dėl to rekomenduoju sportuoti be skausmo,stebėti savo kūną, analizuoti, klausti labiau patyrusių. Tokiu būdu galima išvengti beveik visų su bėgimu susijusių traumų.

- Kuo skiriasi profesionalų ir mėgėjų traumos?

- Didžioji dalis mėgėjų bėgikų traumų įvyksta dėl treniravimosi klaidų, nepakankamo kūno parengimo bėgimui bei per greitų sportinių rezultatų siekimo. Pabrėžiu žodį „sportinių”, nes dažnas pradeda bėgioti siekdamas sudalyvauti varžybose, o ne dėl to, kad bėgimas savaime yra puiki fizinio aktyvumo forma. Dalyvavimas varžybose turėtų būti nuoseklaus treniravimo rezultatas ateinantis savaime, kai kūnas pakankamai sustiprėja ir gali atlaikyti didelius krūvius ir greitai atsistatyti po intensyvių varžybų. Taigi mėgėjų bėgikų traumos dažniausiai būna įvairūs sausgyslių ir raiščių patempimai, kurie dažniausiai atsiranda po intensyvesnių treniruočių.

Mėgėjai sportininkai skundžiasi skausmais ar problemomis pėdose ir čiurnose. Tai susiję su netinkamu batelių bėgimui pasirinkimu, dažnai ir ne visiškai teisinga bėgimo technika, dėl ko blauzdos raumenys bei čiurna turi dirbti daugiau ir atlaikyti didesnį krūvį.



Kita vertus profesionalus bėgikas gerai žino ir pažįsta savo kūną, todėl jų traumos dažnai susijusios su sąmoningu pasirinkimu daug ir intensyviai treniruotis. Dėl intensyvaus treniruočių režimo nukenčia ne tik sausgyslės ir raiščiai, bet ir skeletas, kas lemia įvairių sričių stresinius kaulų lūžius. Taip pat profesionaliems sportininkams dažnesnis širdies pertempimo požymiai, lėtinio nuovargio būklė.

- Nikstelėjimai, timptelėjimai - įprastos traumos. Ar pasitaiko chroninių, kurios išsivysto netaisyklingai bėgiojant?

- Priešingai nei krepšinyje ar futbole, čiurnos raiščių ar raumens patempimai yra daug retesni ilgų distancijų bėgime. Šiame sporte dažniau pasitaiko traumos susijusios per dideliu kelių ar vienos kūno dalies apkrovimu. Pateiksiu pavyzdį. Bėgikas su silpnu liemens srities raumenynu yra linkęs kiekvieno žingsnio metu perkelti daug didesnį svorį ant vienos ir kitos kojos. Tai lemia greitesnį šlaunies raumenų nuovargį, dėl to atsiranda įvairūs skausmai kelio srityje. Šiuo atveju, liemens raumenyno stiprinimas yra geriausias tokių traumų sprendimas. Toks bėgikas lengvai atpažįstamas, nes bėga arba labai sulinkęs į priekį, arba atvirkščiai – atsilenkęs atgal.

Tokio pobūdžio traumatizmas ilgų distancijų bėgime yra dažniausias, todėl svarbu suprasti savo silpnąsias raumenyno, bėgimo technikos vietas, treniruočių proceso klaidas ir jas laiku ištaisyti.

- Ar vitaminai, maisto papildai ir panašios priemonės padeda mažinti traumingumą?

- Tiesiogiai vitaminai ir maisto papildai traumų rizikos nemažina, tačiau netiesiogiai, tinkamai ir laiku vartojami, maisto papildai gali pagreitinti atsistatymą po treniruočių, pagerinti kasdieninę savijautą, treniruotėse padėti išlaikyti dėmesį, suteikti reikiamų medžiagų gerai imuninės sistemos veiklai. Daug čiurnos raiščių patempimo traumų įvyksta dėl koncentracijos praradimo.

- Kaip rekomenduotumėte paruošti kūną, kad bėgiotumėme maksimaliai saugiai?

- Prieš pradedant bėgioti reikia įvertinti savo sportinę patirtį. Tiems, kurie anksčiau yra sportavę bet kokią sporto šaką, yra daug lengviau prisitaikyti bei išvengti su bėgimu susijusių traumų. Tiems, kurie anksčiau nesportavo, svarbu suprasti, kad bėgimas reikalauja gan gero liemens srities raumenyno (paprasčiau sakant – pilvo preso ir nugaros raumenų) parengtumo ir darbo, taip pat labai daug darbo tenka šlaunies ir sėdmenų raumenims, svarbus raumenų lankstumas. Jeigu bent viena iš šių vietų „paveda”, rizikuojama susitraumuoti, o bėgimas dažnai tampa labai varginančia sporto šaka. Dėl to klausyčiausi protingų kolegų ar trenerių patarimų dėl pratinimosi prie bėgimo iš lėto. Iš pradžių laiko skiriant ir bendram fiziniam parengtumui, lankstumo didinimui. Prieš kiekvieną treniruotę skirčiau papildomą dėmesį apšilimo pratimams, o po treniruotės – tempimo.

Antrojo Nestlé pasirengimo bėgti seminaro „PROTINGAI TRENIRUOSIUOSI. Mėšlungis, silpnumas, pirmoji pagalba bėgikui, ilgos ir sudėtingos distancijos“ programa:

liepos 15 d., antradienis, 18:30 val. Vilnius, centriniai LEU rūmai. Kalbės utramaratonininkas, sporto medicinos gydytojas Andrius Ramonas ir įmonės „Walmark“ vadovas Lietuvoje, bėgimo klubo „Šviesos kariai“ ir Maisto papildų gamintojų asociacijos valdybos narys Darius Daunoravičius.

liepos 16 d., trečiadienis, 18:30 val. Kaunas, centriniai LSU rūmai. Kalbės utramaratonininkas, sporto medicinos gydytojas Andrius Ramonas ir didžiausios Kauno reklamos agentūros „ADVISION” vadovas Artūras Bulota.