Antsvoris ir nutukimas sukelia vėžį

Patvirtintos gydytojų spėlionės, jog vėžinius susirgimus skatina per didelis žmogaus svoris. Medicinos žurnale „The Lancet“ publikuojamo naujausio tyrimo rezultatai atskleidė, jog apie 12 tūkst. vėžinių susirgimų kasmet lemia antsvoris ir nutukimas. Mokslininkai, taip pat Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Aurimas Mačiukas tikisi, jog didžiausias kada nors atliktas tokio tipo tyrimas ir gauti rezultatai, paskatins politikus, medikus ir sveikatos specialistus daugiau dėmesio skirti sparčiai didėjančiai nutukimo problemai.

Tyrimui buvo surinkti 5,24 mln. vyresnių nei 16 metų amžiaus asmenų duomenys. Remiantis kūno masės indeksu (KMI), tiriamieji buvo suskirstyti į turinčius antsvorio ir jo neturinčius. Paaiškėjo, kad iš 22 labiausiai paplitusių vėžio formų, 17 buvo susijusios su antsvoriu.

Paaiškėjo, kad ypač stipri antsvorio ir gimdos vėžio sąsaja – antsvoris nulėmė 41 proc. gimdos vėžio atvejų. Antsvoris, kaip pagrindinė ligos priežastis, taip pat įvardintas 10 ir daugiau proc. šlapimo pūslės, inkstų, kepenų bei storosios žarnos vėžio atvejų.

„Jei mums pavyktų žmones išvaduoti nuo nutukimo, kasmet turėtume bent 12 tūkst. mažiau žmonių sergančių vienokia ar kitokia vėžio forma. Antsvorį turinčių ar nutukusių žmonių sparčiai daugėja tiek D. Britanijoje, tiek visame pasaulyje. Dabar jau žinome, kad tai yra ne tik diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir vėžinių susirgimų priežastis. Jei situacija nesikeis, ateityje turėsime dar daugiau dėl antsvorio vėžiu susirgusių pacientų“, – niūriomis prognozėmis dalinosi D. Britanijos Nacionalinio sveikatos instituto mokslininkas ir tyrimo vadovas dr. Krishnanas Bhaskaranas.



Lietuvoje situacija taip pat grėsminga. Remiantis 2010 m. atlikto suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, pagal antsvorį turinčių ir nutukusių žmonių skaičių Lietuva yra penkta Europoje. Ypač sparčiai daugėja antsvorį turinčių vyrų, pastarųjų Lietuvoje jau daugiau nei pusė (60 proc.), antsvorio problema kankina kas antrą šalies moterį. Nutukusių žmonių taip pat daugėja – ši liga fiksuojama apie 20 proc. gyventojų.

„Nutukimo ir antsvorio epidemijos proveržyje svarbus vaidmuo teko į blogąją pusę pasikeitusiai mitybai, nors didžiausias epidemijos draugas ir pagrindinė jos priežastis – pasikeitęs gyvenimo būdas, t. y. gerokai sumažėjęs fizinis aktyvumas. Anksčiau vyravusį fizinį darbą pakeitė sėdimas, o fizinis aktyvumas dažnam tapo tik viena iš laisvalaikio formų. Nors pamažu fiziškai aktyvių žmonių skaičius mūsų visuomenėje auga, šis augimas yra per lėtas. Įvykiams paspartinti ir augančioms rizikoms sumažinti bei rimtoms ligoms užkirsti kelią, turime imtis rimtesnių priemonių. Esminė jų galėtų būti fizinio aktyvumo įtraukimas į Nacionalinę sveikatos programą“, – įsitikinęs A. Mačiukas.

Pasak LSKA prezidento, nutukimas ir antsvoris ne tik kenkia nuo jo kenčiančio žmogaus sveikatai, gyvenimo kokybei, bet ir tiesiogiai ar netiesiogiai atsiliepia visai visuomenei per išlaidas, tenkančias sveikatos ir socialinei apsaugai. 

Primename, jog KMI – tai ūgio ir svorio santykio rodiklis, apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = kūno masė (kg) / ūgis (m)². Optimalus vyrų KMI yra 20-25, moterų – 18,8-23,8.

Apie Lietuvos sveikatingumo klubų asociaciją (LSKA):

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) buvo įsteigta 2013 m., susivienijus šalyje veikiantiems sporto klubams. Šiuo metu asociacijos nariai valdo 20 Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubų.
Tarp pagrindinių asociacijos tikslų – siekis didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir skatinti sveikatingumo idėjas, taip sutaupant nemažai gydymui išleidžiamų lėšų, taip pat – įvesti Lietuvos sporto klubų, trenerių kvalifikacinius ir sveikatinimo programų standartus. LSKA siekia artimiausiu metu prisijungti prie Europos sveikatingumo asociacijos (EHFA), vienijančios 18 ES šalių nacionalines sveikatingumo asociacijas.