Sportas, kuriuo gali užsiimti kiekvienas

Lietuvoje sparčiai didėja susidomėjimas lygumų slidinėjimų. Kadangi esame lygumų kraštas, vaizdingų vietovių, tinkančių šio tipo slidinėjimui – apstu. Tiesa, tokias vietoves reikia paruošti, nutiesiant bei išlyginant specialias slidinėjimo trasas. Kokios šiuo metu yra galimybės rinktis lygumų slidinėjimą Lietuvoje? Kokio specialaus pasiruošimo tam reikia?

Apie lygumų slidinėjimo ypatybes 15min.lt kalbasi su parduotuves „TerraSport“ lygumų slidinėjimo specialistu ir entuziastu Piotru Komaru.

– Kuo, inventoriaus požiūriu, skiriasi kalnų ir lygumų slidinėjimas?

– Lygumų slidinėjimui reikalingas visai kitoks inventorius, kurį reikia pasirinkti priklausomai nuo slidinėjimo stiliaus, kuriuo ketinama laviruoti. Pagrindiniai du stiliai, pagal kuriuos galima klasifikuoti slides – „čiuožėjo“ (dar žinomo kaip čiuožimo „eglute“) ir klasikinis.

Jeigu mes einame „čiuožėjo“ žingsniu, tai slidės turi būti parenkamos iki + 15 cm virš žmogaus ūgio, jeigu slidinėjame klasikiniu būdu – +25–30 cm. Tačiau galutinai slidžių ilgį reikia parinkti pagal patį žmogų, atsižvelgiant į jo fizinį pasiruošimą: ar jis turistas, ar sportininkas, kokia jo judesių dinamika ir amplitudė.

Dažniausiai sportininkas arba aktyvus slidininkas atėjęs į parduotuvę žino, ko nori, ir belieka tik paduoti tą slidžių porą, kuri jam tinka, o su pradinukais, mėgėjais tenka užtrukti ilgiau.

Pradinukams rekomenduojamos trumpesnės slidės, jos yra lengviau valdomos ir puikiai tinka pradiniame mokymų etape. Pasitikintis savimi slidinėjimo mėgėjas gali apsistot ties ilgesnėmis slidėmis.

Vienas iš svarbiausių faktorių, besirenkant klasikines slides, yra žmogaus svoris. Neteisingai pasirinkus atsiranda begalė problemų. Jei slidės per kietos, pajusit praslydimą atsispyrimo fazėje. Šią problemą galima pašalint prailginus sukibimo zoną keliais centimetrais ir papildomai patepus, bet tuo pačiu sumažėja slystamoji zona ir suprastėja slydimo greičio kokybė.

Kai slidės yra per minkštos, jūs praktiškai sustosit, nes kaladės zona tiesiog prasispaus ir nuolat trinsis į sniegą, tuo pačiu nugrauždama atsispyrimo tepalą. Teks dažniau sustot ir papildomai pasitept slides.

„Čiuožėjo“ stiliaus slidės taip pat neatliks puikiai savo darbo, jei jos bus jums per minkštos ar per kietos. Visais atvejais kentės greitis, slidžių valdymo technika, o šie minėti faktoriai reikalaus papildomų jėgų slidinėjant.

Vienas iš būdų, kaip atrast sau tinkančią porą, padėti slides ant lygaus paviršiaus, atsistot ant jų ir popieriniu lapuku tikrinti atsispyrimo zonos ilgį. Bet tam reikia idealiai lygaus paviršiaus. Ne paslaptis, kad dalis slidžių pardavėjų slides tiesiog padeda ant plytelėmis išklijuotų grindų ir bando įrodyti, kad ši pora skirta būtent jums.

Jau senokai yra išrastas slidžių testavimo stendas „Flex tester“. Jį galima surasti specializuotose parduotuvėse. Slidės jame yra suspaudžiamos keliais etapais, ir tokiu būdu nustatomas jų kietumas. Ką jums belieka padaryt, tai tik pasakyti jūsų svorį (įskaitant slidinėjimo aprangą).

Brangesnių slidžių kietumo epiūra dažniausiai būna patikrinta gamyklose ir į parduotuves jos atkeliauja sumarkiruotos pagal svorį. Tokių slidžių papildomai testuot nereikia.

Priklausomai nuo čiuožimo stiliaus dar yra parenkamos ir slidininko lazdos. Pasirinkusiems „čiuožėjo“ slides, rekomenduojamas lazdų ilgis yra -20 cm žemiau žmogaus ūgio, klasikinio stiliaus čiuožėjams -30 cm.

Įsigijusiems per ilgas lazdas rekomenduoju nesijaudinti, jas visada galima patrumpint, bet prailginti trumpų lazdų – beveik neįmanoma. Besirenkant lazdas atkreipkite dėmesį ne tik į piniginę, bet ir į savo fizinį pajėgumą.



Stiprią pečių juosta turintis žmogus, pavyzdžiui, irkluotojas negali atlikt slidinėjimo treniruotės su pigiomis, minkštomis lazdomis, kurios vibruos atsispyrimo metu, o vibracija sumažins atspyrimo efektyvumą.

Paprastai kalbant tiems, kas ieško lazdų pasivaikščiojimams ant slidžių, tinka ir aliumininės arba stiklo pluošto lazdos. Aktyviai slidinėjantiems arba fiziškai stipresniems asmenims rekomenduojamos lazdos, kurių vamzdis pagamintas iš anglies pluošto.

– O kaip išsirinkti tinkamą avalynę?

– Slidinėjimo inventoriaus gamintojai avalynę rūšiuoja į turistinius, mėgėjiškus, kombinuotus, klasikinio ir čiuožėjo stiliaus batus. Pirminė sąlyga renkantis avalynę – ji turi būti patogi, patogiai priglusti prie kojų, laikyti šilumą bei būti atspari drėgmei.

Norintiems turėti „du viename“ rekomenduoju kombi avalynę, ji gerai atlieka savo funkcijas slidinėjant klasikiniu ir laisvu stiliumi. Klasikinis batelis niekada netiks slidinėjimui laisvu stiliumi, o čiuožėjo stiliaus avalynė netiks slidinėjant klasikiniu stiliumi (dėl savo konstrukcijų ir techninių charakteristikų).

„Klasikai“ reikalingas batas žemu aulu su minkštu lanksčiu padu, o slidinėjantiems „eglute“ – tvirto, paaukštinto, turinčio čiurnos ir blauzdikaulio palaikančias konstrukcijas bei kieto pado batas.

– Ar reikia turėti ypatingą fizinį pasiruošimą, norint imtis šios slidinėjimo šakos?

– Norint pradėti slidinėti tikrai nereikia būti specialiai tam pasiruošusiam. Lygumų slidinėjimas yra tarsi lengva viso kūno mankšta. Žmogus po traumų gali puikiai atlikti reabilitaciją su slidėmis.

Tarkime, kalnų slidinėjime didžiausios fizinės apkrovos tenka kojoms, t.y. keliams. Dėl to tie, kurie ruošiasi į kalnus, dažniausiai stengiasi šiek tiek pasitreniruoti, norint ilgiau išbūti slidinėjimo trasoje.

Lygumų slidinėjime tokių apkrovų nėra. Lygumų trasoje, pavyzdžiui, Vingio parke, net ir senyvo amžiaus žmogus drąsiai gali išeiti paslidinėti net ir neturėdamas jokio fizinio pasiruošimo.

Pažiūrėkite, kiek žmonių susirenka į organizuojamus „Snaigės žygius“. Ten slidininkų amžiaus vidurkis – toli gražu ne jaunatviškas. Žinoma, paslidinėjus 30–60 minučių, raumenų darbą tikrai pajaus kiekvienas, nes šio slidinėjimo metu dirba visos raumenų grupės.

Svarbu ir tai, jog būdami gamtoje mes pailsime psichologiškai, pasikrauname teigiamos energijos ir emocijų, pakvėpuojame grynu oru, kol raumenys dirba aerobiniu režimu, dėl ko didėja mūsų organizmo fizinė ištvermė ir didinamas plaučiu tūris.

O ir šiaip, pabendraujame su bendraminčiais, po slidinėjimo atsigeriame karštos arbatos iš termoso, suvalgome po sumuštinį. Tai yra tikras gėris! Kas to nebandė, pabandykit, primygtinai rekomenduoju (šypsosi)

– Kokios sąlygos užsiimti lygumų slidinėjimu yra Lietuvoje?

– Lietuvoje yra taip: koks oras, tokios ir sąlygos (juokiasi). Vilniuje yra net keletas vietų, kur galima paslidinėti. Vienas jų ruošia Lietuvos biatlono federacija, kitas remia pati miesto Savivaldybė, o dalį trasų pasiruošia patys entuziastai.

Pavyzdžiui, takelis nuo Verkių rūmų iki Žaliųjų ežerų dažniausiai būna paruošiamas pačių mėgėjų pastangomis. Vingio parke artimu metu mūsų parduotuvė kartu su VŠĮ „Sveikas miestas“ pagalba ir Vingio parko administracija planuoja šį sezoną įrengti lygumų slidinėjimo trasas, kurių bendras ilgis bus apie 10 km.

Jau esame įrengę slidžių nuomos punktą, yra nupirkta trasų paruošimo technika. Esame numatę parengti 2,5–3 m pločio trasas slidinėjantiems laisvuoju stiliumi ir išpjauti vėžes klasikiniam slidinėjimui.

O žvelgiant į bendrą situaciją Lietuvoje, tai Ignalinoje esantis Lietuvos žiemos sporto centras turbūt turi geriausias sąlygas: išasfaltuotą 7 km ilgio ratą, kuris žiemą paverčiamas slidinėjimo trasa. Šiuo metu ten yra iš dirbtinio sniego pagaminta 1,5 km ilgio trasa, ir ten slidinėja gana daug žmonių.