Vaikydamiesi sporto madų prisišaukia traumų

Visuomenės sveikatos specialistai tikina, kad vis dar judame per mažai. Tačiau privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojas ortopedas-traumatologas Albertas Aukštikalnis teigia, kad tendencijos kinta. Pastaraisiais metais aktyviai sportuoti bent jau sostinėje tampa tikra mada. Tiesa, ne visuomet apgalvota ir naudinga sveikatai.

 

Niekuomet nebėgiojusiam žmogui pradėti bėgioti ilgus nuotolius – pavojinga. Nieko keista, kad netrukus po tokių eksperimentų tenka kreiptis į gydytojus traumatologus. 123rf.com nuotr.

 

 

Kalbant apskritai, kodėl žmonės užsuka gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, išryškėja skirtingos priežastys. Tiek pagal amžių, tiek pagal lytį.

 

Ortopedas-traumatologas A. Aukštikalnis aiškina, kad pirmiausiai į jo kabinetą žmonės patenka dviem keliais. „Pirmiausiai atvyksta traumas, susijusias su judamuoju aparatu – skeleto ir raumenų sistema, patyrę pacientai. Suprantama, kad tų traumų būna įvairiausių: nuo smulkių buitinių iki labai sunkių. Kita grupė pacientų – kurie skundžiasi kitokio tipo judamojo aparato problemomis: įvairiomis sąnarių ligomis, deformacijomis, skausmais, apsunkintu judėjimu. Dažnai tai – pacientai jau po kažkokių patirtų traumų“,– pasakoja specialistas.

 

Nors A. Aukštikalnis tikina, kad pagal lytį ar amžių traumų dažnį skirti nėra tikslinga, tačiau tam tikras tendencingumas išryškėja. „Jauni vyrai dėl gyvenimo būdo, sporto linkę dažniau patirti traumas. Tuo tarpu moterys traumų daugiau patiria vyresniame amžiuje. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jos ilgiau gyvena. Moterų virš septyniasdešimties absoliučiais dydžiais yra daugiau. Tad palyginti traumų dinamiką pagal lytį ar amžių – sudėtinga“,– tikina gydytojas.

 

O štai dėl ortopedinių problemų skirtumas tarp vyrų ir moterų ryškus. „Kreipiamasi dėl skirtingų priežasčių. Moterys, pavyzdžiui, dažniau kreipiasi dėl pėdų deformacijos. Jos nori vaikščioti aukštakulniais, siaurais batais, tačiau, deja, tai atsiliepia sveikatai. Vyrai dažniau kreipiasi dėl su sportu susijusių problemų. Pavyzdžiui, dėl perkrovimų atsiradusių sąnarių, raumenų, sausgyslių, raiščių skausmų“,– dėstė A. Aukštikalnis.

 

 

Tačiau kaip ten bebūtų, „Kardiolitos“ ortopedas-traumatologas Albertas Aukštikalnis tikina, kad nepaisant lyties ir amžiaus, daugybė problemų, kurios susijusios su judamuoju aparatu, būna susietos ir su pasyviu gyvenimo būdu.

 

„Nepakankamai treniruotas žmogus turi didesnę riziką padidėjus krūviui patirti traumas. Kartais pakanka atostogų metu daugiau pasivaikščioti ir kažkur pradeda skaudėti. Tiksliau, ima kamuoti fizinės perkrovos lemiamos ligos: sausgyslių, raumenų uždegimai, sąnarių skausmai. Taip pat esant silpniems raumenims visuomet didesnė tikimybė patirti traumas“,– perspėja specialistas.

 

 

A. Aukštikalnis taip pat negaili perspėjimų dėl sveikatos sportininkams – saviveiklininkams. „Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad būti aktyviu ir sportuojančiu – madinga. Tai yra puiku, tačiau saviveiklai šioje srityje nepritarčiau. Žmonės prieš pradėdami sportuoti turėtų pasitarti su profesionaliu treneriu. Krūvius didinti palaipsniui, raumenis, sąnarius po truputį pratinti prie fizinio krūvio.

Šiuo metu pasidarė itin populiariu bėgioti maratonus. Niekuomet nebėgiojusiam žmogui pradėti bėgioti ilgus nuotolius – pavojinga. Nieko keista, kad netrukus po tokių eksperimentų tenka kreiptis į gydytojus traumatologus. Skauda pėdas, kelių, čiurnų sąnarius, raumenis, prasideda sausgyslių uždegimai. Tad profesionalaus trenerio patarimai, kaip tinkamai didinti krūvį – būtini. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad su amžiumi fizinis krūvis turi turėti tam tikras ribas. Kitas dalykas – jei vienas gali nubėgti dvidešimt kilometrų, nereiškia, kad tai gali ir kitas. Reikia atsižvelgti į savo individualias galimybes“, – aiškina gydytojas ortopedas-traumatologas.

 

 

Vis dėlto nuo visų pavojų apsisaugoti neįmanoma. Patyrusiems traumas ar kamuojamiems judamojo aparato ligų žmonėms gydytojas A. Aukštikalnis rekomenduoja išbandyti pakankamai naują Lietuvoje ir sparčiai populiarėjantį pasaulyje gydymo metodą – gydymą trombocitų koncentrato injekcijomis.

 

„Trombocitų koncentratas išgaunamas specialioje centrifūgoje išsukant paties paciento kraują ir specialiu būdu ištraukiant sluoksnį, kuriame susikaupia trombocitų ir baltųjų kraujo kūnelių koncentratas. Tokiu būdu atskiriama kraujo plazma ir trombocitai. Šiame koncentrate gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios skatina audinių gijimą ir atsinaujinimą. Toks gydymo metodas paskutiniu metu labai paplito ir yra plačiai naudojamas sporto medicinoje. Gydomos sporto traumos arba fizinės perkrovos sukeliami padariniai. Šis metodas tinkamas esant sausgyslių uždegimams, kai kuriems sąnarių ar raumenų pažeidimams. Gydymas skatina sausgyslių, raumenų, raiščių, sąnario kremzlės regeneraciją“, – apie gydymo būdą aiškina specialistas.

 

Anot jo, atlikti tyrimai rodo, kad šiuo metu tai – saugus ir efektyvus metodas gydyti judamojo aparato ligas. „Kitaip tariant, trombocitais turtingos plazmos injekcijos – tinkamas metodas gydyti tiek ūmias traumas, tiek jų pasekmes, tiek degeneracines skeleto ir raumenų ligas. Žinoma, šis metodas efektyviausias, kuomet taikomas kompleksiškai, derinamas su kineziterapija, gydomąja mankšta, fizioterapija“,– teigia A. Aukštikalnis.