Vitaminų bombas žiemai reikia ruošti iš anksto

„Dabar labai madinga nevalgyti vienokių ar kitokių produktų. Manau, kad neverta kankinti savęs, o geriau įsiklausyti į savo organizmą: jeigu norisi kokio lašinuko ar rūkytos mėsos, tai ir suvalgykite, žinoma, saikingai, ne kilogramais. Reikia klausyti, ko nori organizmas. Tai pagrindinė taisyklė“, - teigia sveikatingumo ir sporto klubo „Body Gym“ mitybos specialistė Edita Poškaitienė.

Nieko naujo nepasakysime, kad norint jaustis energingai ir žvaliai, reikia subalansuoti savo mitybą. Bet kaip ją subalansuoti žmogui, kuris nori gyventi sveikai, sportuoja, siekdamas palaikyti gerą fizinę formą? E.Poškaitienės teigimu, apie 55-60 proc. tokių žmonių dienos raciono turi sudaryti angliavandeniai, 35 proc. - baltymai, o visa kita – riebalai, mineralinės medžiagos ir kt.  „Be abejo, angliavandenių turėtume gauti iš maistingų produktų. Aš savo klientams visada siūlau rinktis pigiausias, mažiausiai valytas, mažiausiai apdorotas kruopas. Bet kadangi gyvename XXI amžiuje ir žmonės labai skuba, galima rinktis ir labiau apdorotas, bet naudos jos turi mažiau“, - pataria specialistė. Kas slepiasi po sąvoka „riebalai“? Jų pagrindas – augaliniai riebalai. „Idealu, jeigu naudojamas nerafinuotas, šalto spaudimo aliejus. Reikia valgyti ir truputį svieto, reikia ir gyvulinių riebalų, bet jų gauname su mėsa. Yra žmonių, vartojančių taukus, bet tai daryti reikėtų protingai“, - mitybos pagrindus dėsto E.Poškaitienė. Ir priduria, kad sveikai gyvenančiam ir sportuojančiam žmogui, žinoma, nederėtų pamiršti daržovių. 

Per dieną, pasak specialistės reikėtų suvalgyti mažiausiai pusę kilogramo daržovių. „Kuo daugiau, tuo geriau“, - teigia ji. Tad valgant daržoves saiką galima šiek tiek ir pamiršti. O kokias jas rinktis? Daržoves ir vaisius, įsitikinusi E.Poškaitienė, derėtų valgyti atsižvelgiant į sezoniškumą ir į tai, kur gyvename. Todėl visai nebūtina žiemos viduryje prekybos centruose „skinti“ šviežių agurkų, „raškyti“ pomidorų kekių ar „pjauti“ didžiulių kietų brokolių ir žiedinių kopūstų galvų. „Pirmiausia tokie agurkai ar pomidorai neturi jokio skonio, o kokių nors naudingų medžiagų juose taip pat nerasime. Be to, šios daržovės mūsų krašte tokiu metų laiku neauga“, - paprastas priežastis įvardija E.Poškaitienė. Žiemą ji pataria valgyti mums įprastas raugintas daržoves, pvz.., raugintus kopūstus, burokėlius. Išeitis gali būti ir savos marinuotos daržovės, nors jos nėra taip sveika kaip raugintos, bet geriau nei šviežios iš prekybos centrų. Galime graužti ir įvairių šakniavaisių – morkų, ropių, burokėlių, nors sulig kiekviena diena jų maistinė vertė taip pat mažėja:  „Šakniavaisiai dar naudingi, tačiau kaip ir visos daržovės, jie per tam tikrą laiką netenka maistingų medžiagų ir jau vasarį, kovą jie tampa menkaverčiai“.



Dar vienas mineralų ir vitaminų šaltinis – daiginti grūdai ir įvairios sėklos. „Kai norisi šviežumo, siūlau pirki daigintų sėklų. Jų dabar daiginama pačių įvairiausių. Pvz., daigintos saulėgrąžos naudingos visomis mineralinėmis medžiagomis, pradedant magniu, kaliu ir dar gal dvidešimčia mikroelementų, kurių visų čia neišvardysiu“, - daiginta sėkla nuo nedaigintos savo maistine verte skiriasi smarkiai. Daigintų sėklų E.Poškaitienė pataria ieškoti ekologiniuose turgeliuose, nes prekybos centruose jų paprasčiausiai nėra – čia galima aptikti tik daigintų želmenų, bet ir tie patys dažniausiai būna prastos kokybės: „Jų neišperka, todėl apvertus matyti, kad šaknys papelijusios“.

Vaisiai, pasak mitybos žinovės, žiemą mažiau svarbūs nei daržovės. „Šiuo metų laiku Lietuvoje nedera jokie vaisiai. Žinoma, tai gali būti obuolys, jeigu jis užaugintas pas mus, bet daugiau  mūsų krašte neauga jokie vaisiai, kuriuos galėtume išlaikyti ir valgyti žiemą. Mes esame šiauriečiai. Turime derintis prie savo aplinkos, prie tos klimatinės juostos, kur gyvename“, - teigia E.Poškaitienė. Egzotiniais vaisiais ji taip pat nesižavi: „Vienas kitas apelsinas ar mandarinas tikrai nepakenks, gal net ir būtina paįvairinti vaisių racioną, bet kiekvieną dieną po kilogramą mandarinų nereikėtų vagyti. Manau, kad mūsų organizmui to nereikia“. Vaisių mėgėjams yra dar viena išeitis – įvairių uogų iš savo ar močiutės sodo žiemai galima užsišaldyti.

Apskritai renkantis vaisius ir daržoves reikia laikytis dviejų pagrindinių taisyklių – sezoniškumo ir  pirmenybę teikti tam, kas auga mūsų krašte: „Pavasarį valgome daugiau salotų ir kitų žalumynų, kurie pradeda derėti, vasarą – uogų metas, taip pat užauga agurkai, pomidorai, rudenį prasideda šakniavaisiai, o žiemą – valgome viską, ko užsiauginome vasarą ir rudenį“. Taigi užsitaisyti vitaminų „bombą“ žiemai reikėtų šiltuoju metų laiku.

Ir pabaigai apie sintentinius vitaminus, kuriais siūloma kompensuoti natūralių stygių. E.Poškaitienė jais nesižavi ir siūlo geriau sureguliuoti mitybą taip, kad vitaminų užtektinai gautume su maistu: „Farmacininkai teigia, kad sintetiniai vitaminai kompensuoja natūralius. Aš asmeniškai nelabai tuo tikiu. Bet tai kiekvieno tikėjimo ir pasirinkimo reikalas“.