Bėgiojimas: kam ir kada kenkia

Danijos mokslininkai neseniai atliko įdomų tyrimą, kurio metu išsiaiškino, kad daug ir intensyviai bėgiojančių asmenų mirtingumas praktiškai identiškas sėslų gyvenimo būdą gyvenantiems, skelbia latimes.com.

Tyrimo išvados skelbiamos leidinyje „Journal of the American College of Cardiology“.

Nors senesni tyrimai nustatė, kad fiziškai aktyvių žmonių mirtingumas 30 proc. mažesnis lyginant su pasyvų gyvenimo būdą pasirinkusiais, specialistams niekaip nepavyksta nustatyti konkrečios sporto dozės.

Dabar mokslininkai įsitikinę: intensyvus bėgiojimas kenkia širdžiai.

Ilgos intensyvios treniruotės gali būti susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis, teigia mokslų daktaras Peteris Schnohras ir jo kolegos iš Kopenhagos Frederiksbergo ligoninės.

„Kiek mums žinoma, iki šiol nebuvo nė vieno tyrimo apie maratonų, pusmaratonių ir triatlono dalyvių sveikatos būklę, tačiau tokie tyrimai būtų labai naudingi“, – teigia P. Schnohras.

Mokslininkai, remdamiesi duomenis iš Kopenhagos širdies tyrimų duomenų bazės, 12 metų stebėjo 1098 sveikus bėgiojančius žmones ir 3950 bėgiojimo nepraktikuojančius asmenys. Tyrimo pabaigoje mirė 28 bėgioję ir 128 to nedarę žmonės.



Nors bėgiojantis žmonės iš esmės gyvena ilgiau nei pasyviai gyvenantys žmonės, rečiau ir ne taip intensyviai sportuojantys džiaugiasi didesne nauda sveikatai, konstatuoja specialistai.

Tie, kurie bėgioja daug ir greitai (bent po keturias valandas per savaitę maždaug 11 kilometrų per valandą greičiu) arba tie, kurie dažniau nei tris kartus per savaitę tokiu pat greičiu bėgioja po 2,5 valandos, pasižymi mirtingumu, kuris „statistiškai nesiskiria nuo to, kuris siejamas su pasyviai gyvenančiais žmonėmis“, teigia tyrumo autoriai.

Šis tyrimas jokiais būdais nepateikia galutinių išvadų – patys mokslininkai sutinka, kad jų gautos informacijos yra per mažai.

„Tinkamiausia bėgiojimo dozė, galinti sumažinti mirtingumą, yra maždaug 1-1,4 valandos trukmės lengvas bėgiojimas“, – teigia tyrimo autoriai. Nustatyta, kad vidutinis bėgiojimo greitis – 1,6 kilometro per 12 minučių.

Tyrimo išvadose autoriai pažymi, kad juos ribojo keli svarbūs veiksniai.

Tyrime dalyvavo baltaodžiai 20-93 metų vyrai ir moterys, gyvenantys Kopenhagoje. Ekspertai neatsižvelgė į kitą jų fizinę veiklą, pažymi tyrimo išvadas komentuojantys specialistai iš Ajovos universiteto.

Jie teigia, kad tyrimo dalyviai patys teikė informaciją apie bėgiojimo įpročius, todėl neatmetama klaidų tikimybė. Specialistai pabrėžia, kad 127 tyrimo dalyviai, kurie buvo įvardyti kaip jėgų netausojantys bėgiojimo entuziastai, per maža grupė žmonių, norint tiksliai suskaičiuoti mirtingumo riziką.