Ar sportuoti gali kiekvienas?

Visi žinome, kad fiziškai aktyvus žmogus yra sveikas, tačiau ne visi ryžtasi sportuoti. Nuo stadiono, dviračio ar sporto klubo gali atgrasyti stereotipai – tai jauniems, sveikiems, sportiškiems žmonėms. Ar tikrai kiekvienas gali būti fiziškai aktyvus? Kaip pasirinkti tinkamą veiklą ir nuo ko pradėti? Į klausimus atsako sveikuolių sąjungos prezidentas, 31 tūkstančio sveikuolių mokytojas, žiemos maudynių organizatorius, 1000 mylių bėgimo čempiono ir  10 pasaulio ir Gineso rekordų autoriaus Petro Silkino treneris Dainius Kepenis.

 

 

Tie, kurie mėgsta sėdėti prie televizoriaus, automobilyje, darbe ir visur, kur galima pasilepinti, supranta, kad pagrindinė lėtinių neinfekcinių ligų priežastis yra būtent išglebęs gyvenimo būdas, hipokinezija, nesaikingas ir šlamštinis maistas, žalingi įpročiai. Apie tai jie girdėjo per tą pačią televiziją, bet niekada nepajuto, kad valstybė skatintų žmones rūpintis savo sveikata, lankyti sveikatos grupes ir būti atkyviems fiziškai.  Jie daug metų mato, kad nei draudimo kompanijos, nei darbdaviai, nei valstybės institucijos niekaip neskatina ir neremia aktyvių, sportuojančių  žmonių. Jie  mato, kad būtent apsileidėliams  skiriamas dėmesys per medicinines ir draudimo paslaugas, per žiniasklaidą, visuomenės atjautą, nes tai yra „norma”. O sveikuoliai – keisti ir neįprasti asmenys ligonių valstybėje. Kol visuomenėje nuostatos radikaliai nepasikeis, kol kūno kultūros ir sporto specialistai nerodys asmeninio pavyzdžio – gero nesulauksime.

 

 

Taip manančių daug, nes dar neturime įtvirtintų sąvokų, kurios atskirtų sveikatinančią fizinę veiklą nuo medalių sporto ir tuo pačiu paragintų visus besąlygiškai kasdien pajudėti. Medicinos pažadai gelbėti žmogų nuo visų ligų yra viena priežasčių, dėl kurių žmogus neskuba aukoti savo laiko sportui ir fiziniam aktyvumui.  Netgi sporto visuomenės atstovai ne visi yra sveiko gyvenimo pavyzdžiai, todėl neuždega aplinkinių meile kūno kultūrai. Nors visuomenės požiūris į asmeninį sportavimą keičiasi, tačiau tai labai lėtas procesas. Kai pilietis nusprendžia imtis atsakomybės už savo sveikatą ir pradeda sportuoti individualiai, jis patiria netikėtas būsenas, netgi skausmus, kurie praeitų per kelias dienas, tačiau nekantrumas, abejonės, baimė priverčia jį sustoti, nes labai sunku pakentėti vardan būsimos gerovės, sveikatos, ypač, kai nėra sukurtos tikėjimo sėkme sistemos, šalia nėra patikimo patarėjo, kai trūksta tradicijų ir gerų pavyzdžių. Visa tai stabdo fizinio aktyvumo populiarinimą.

 

 

Pirmiausia reikėtų susitarti dėl termino „sportuoti”. Daug metų apie tai buvo diskutuota, bet matau, kad vėl reikia grįžti prie šio svarbaus klausimo. Visuomenė šį žodį dažniausiai supranta kaip pasiruošimą ir kovą dėl pergalių, dėl medalių. Daug kas girdėjo, kad profesionalus sportas gali sukelti sveikatos problemų, todėl šiame kontekste tinkamesnis terminas – fizinis  aktyvumas. Fizinio aktyvumo tikslas – gera savijauta, stipri sveikata, atsparumas ligoms, aukštas darbingumas ir ilgaamžystė. Čia nėra kovos dėl pergalių, dėl garbės ir autoriteto, čia nereikia įveikti stichijos ar kitų sunkumų. Svarbiausia kasdien, nuosekliai atlikti pratimus ir pasirinkti fizinio aktyvumo veiklas pagal amžių, sveikatos būklę, lytį, profesiją ir t.t. Netgi ligoninėje gulintis žmogus gali atlikti elementarius judesius, kvėpuoti, masažuotis, grūdintis ir taip paspartinti sveikimo procesą.

 

 

Pradėti reikia nuo suvokimo. Kaip 19-me šimtmetyje sakė prancūzų daktaras Tisso: „judėjimas gali pakeisti bet kokius vaistus, tačiau viso pasaulio vaistai nepakeis judėjimo poveikio”. Senovės Eladoje ant uolos rastas posakis: „nori būtis sveikas – bėgiok, nori būti protingas –  bėgiok, nori būti gražus – bėgiok”. Šie pasakymai ir daugybė mokslo įrodymų seniai pagrindė fizinio aktyvumo poveikį ligų prevencijai ir numatė, kad kiekvienas save gerbiantis žmogus, kuris nenori susirgti širdies, kvėpavimo, virškinimo ir daugeliu kitų ligų, turi reguliariai mankštintis atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę. Nesuklysime patarę kiekvienam bent 30 minučių per dieną, bent keturis–penkis kartus per savaitę skirti judėjimui: ėjimui, bėgimui, plaukimui, gimnastikavimui ir pan., pakeliant pulsą iki 120-130 kartų per minutę. Patogiausia tai daryti su sporto specialisto priežiūra ar sveikatos centre, tačiau galima judėti ir savarankiškai, svarbu laikytis elementarių saugumo taisyklių.

 

Būtent fizinis aktyvumas ir yra patys geriausi „vaistai”, gydantys antsvorį, širdies-kraujagyslių, sąnarių, kvėpavimo ir panašius psichosomatinius negalavimus. Palangos sveikatos mokyklos 25-erių metų patirtis rodo, kad fizinis aktyvumas suderintas su mityba, grūdinimusi, kvėpavimo, meditavimo ir kitomis praktikomis įveikia tuos sveikatos sutrikimus, kurie nepasiduoda jokiems vaistams ir operacijoms. Holistinės – visuminės  sveikatos stiprinimo priemonės, kurias propagavo mūsų tautiečiai Vydūnas, K.Dineika, A.Maceina, V.Sezemanas, S.Šalkauskis, vyskupas M.Valančius šiandien vis labiau pripažįstamos pasaulyje ir yra naujos sveikatinimo kryptys bei pagrindinis gyvenimo būdo medicinos objektas.

 

Kuo žmogus jaunesnis – tuo daugiau laiko jam reikia judėti, kad susiformuotų teisingi įgūdžiai ir stiprus, atsparus, lankstus, sveikas organizmas. Todėl tėvų ir mokytojų uždavinys – atitraukti vaikus nuo kompiuterių ir paskatinti bent po 2-3 valandas pasportuoti, pasimankštinti. Sveikų suaugusiųjų dienotvarkėje fiziniam aktyvumui ir sportui būtina rasti bent po valandą per dieną, o ligotiems, nusilpusiems – bent po 30 minučių.

 

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas birželio 7 d. Kaune surengs Olimpinės dienos šventę, kurios dalyviai galės susipažinti su 25-iomis sporto šakomis. Ką patartumėte žmogui, kuris iki šiol nesportavo, bet ketina joje dalyvauti?

 

Kiekvienas, matydamas sportuojančius, žvalius ir energingus savo bendraamžius žiūri į juos su baltu pavydu.  Todėl net stebėjimas ir buvimas greta yra gera pradžia. Olimpinės dienos ir festivalio „Sportas visiems” programos sudarytos taip, kad kiekvienas gali rasti galimybę išbandyti savo jėgas, iš arčiau pažinti, o gal ir pamėgti kokią nors sporto šaką ar fizinio aktyvumo formą. Kviečiu visus nedvejoti, apsirengti sportiškai ir dalyvauti šiose masinio sporto šventėse. Jūs tikrai neapsiriksite!

 

 

Pagrindinis Olimpinės dienos tikslas – propaguoti fizinį aktyvumą kaip vieną svarbiausių žmogaus ugdymo būdų ir tokių vertybių kaip valia, ryžtas, ištvermė, kantrybė, solidarumas, pakantumas, atjauta skleidimas visuomenėje. Mes visi turime suprasti, kad Olimpizmas – tai gyvenimo filosofija, aukštinanti ir į darnią visumą jungianti kūno, valios ir proto savybes. Olimpinę Chartiją Olimpiada reiškia ketverių metų ciklą, kuris prasideda pirmųjų metų sausio 1 dieną ir baigiasi ketvirtųjų metų gruodžio 31 dieną. Taigi XXX-oji Olimpiada pasibaigs šių metų paskutinę dieną, o 2016-jų metų sausio  1-ją prasidės XXXI Olimpiada. Visi šalies piliečiai, kurie sportuoja, dalyvauja Olimpinėje dienoje ir kituose fizinio aktyvumo renginiuose yra Olimpiados dalyviai. O patys geriausi iš mūsų vyksta į Olimpines žaidynes, kurių pagrindinis devizas „Citius. Altius. Fortius“ kviečia demonstruoti savo sugebėjimus „aukščiau, toliau, stipriau“. Per vieną Olimpiadą vyksta vienos vasaros Olimpiados žaidynės ir vienos žiemos olimpinės žaidynės. Olimpinė diena kasmet mums tai primena ir ragina visus įsijungti į Olimpiadą.

 

 

Man jau 63-eji metai. Mėgstamiausios fizinio aktyvumo formos – bėgimas, dviratis, plaukimas, gimnastikavimas, grūdinimasis. Sportuoju maždaug keturis kartus per savaitę. Keturis kartus per metus dalyvauju masinio sporto renginiuose, tokiuose kaip Vilniaus maratonas, Vilties bėgimas, dviračių žygiai, Grūdinimosi šventė.