Baltymai būtini, bet persistengti nereikėtų

Tiek pažengę, tiek pradedantieji sportininkai žino, kad gerų rezultatų pasiekti nesureguliavus mitybos ir iš valgiaraščio neišmetus kai kurių vengtinų produktų – neįmanoma. Vienas dažniausiai kylančių klausimų pradedantiesiems – ar prieš ir po galima valgyti mėsą bei jos produktus, taip pat, kokią įtaką mėsa daro sportuojančiojo kūnui. Sertifikuotas mitybos specialistas Gediminas Čižauskas sako, kad sportuojant mėsos, ypač daug baltymų turinčios vištienos, atsisakyti tikrai nereikėtų tiems, kurie valgo mėsos produktus, tačiau būtina atkreipti dėmesį į kelias pagrindines mitybos taisykles.

 

„Apie 60 proc. baltymų žmogus turėtų gauti iš gyvūninės kilmės produktų, o likusią dalį iš augalinės, tad mėsa yra neabejotinai svarbi. Vis dėlto, vien jos gerai savijautai ir puikiems sporto rezultatams nepakanka, – teigia G. Čižauskas. – Gyvūninės kilmės baltymus galima gauti iš paukštienos, žuvies, pieno ir jo produktų, o augalinės – iš ankštinių ar grūdinių produktų. Baltymų ir amino rūgščių poreikis ypač išauga po treniruotės, taip yra todėl, kad sportuodamas žmogus intensyviai naudoja raumenis, sudarytus iš baltymų. Po treniruotės rekomenduočiau rinktis greičiausiai organizmo pasisavinamus ir biologiškai vertingiausius baltymus, kad greičiau prasidėtų organizmo atsistatymo procesas.“

 

4 patarimai ką ir kaip valgyti prieš ir po treniruotės:

 

1. Mėsos rūšis. Gyvūniniai riebalai žmogui yra nereikalingi ir netgi nerekomenduotini, nes trukdo siekti gerų sporto rezultatų. Patartina rinktis liesą mėsą – vištienos ar kalakutienos krūtinėlę be odos. Jautiena bei kita, jėgų suteikiančios medžiagos kreatino turinti, raudona mėsa taip pat tinka, tačiau ja piktnaudžiauti negalima – mitybos specialistai pataria raudoną mėsą valgyti ne dažniau nei 1-2 kartus per savaitę.
 

2. Valgymo laikas. Sportuojant svarbu nejausti apsunkimo, tačiau gurgiantis pilvas irgi ne išeitis – alkio jausmas verčia blaškytis, galvoti apie sultingą kepsnį, o ne rezultatus, be to, nepavalgęs žmogus gali jaustis nusilpęs. Taip organizmas tik dar labiau alinamas. Mėsą, kaip ir kitus maisto produktus, galima valgyti likus bent 90-120 min. iki treniruotės. Mitybos specialistai pataria iki sporto likus 1,5 val. suvalgyti sumuštinį su virta paukštienos krūtinėle bei šviežiomis salotomis, o likus mažiau nei valandai, jeigu jaučiamas alkis, galima sukrimsti javinį batonėlį, vaisių ar atsigerti jogurto. Treniruotės metu valgyti nereikėtų, nebent tai būtų specialūs, sportuojantiems skirti gėrimai ar amino rūgštys. Po treniruotės galima valgyti beveik iš karto, kad kūnas atgautų naudingiausias medžiagas.


 

3. Paruošimo būdas. Net ir pačioje liesiausioje mėsoje, tokioje kaip vištiena, pasitaiko vienas-kitas akimi matomas riebaliukas – visus juos prieš terminį apdorojimą reikėtų pašalinti. Taip pat pašalinti reikėtų ir odelę nuo vištienos ar kalakutienos – būtent odelėje kaupiasi daugiausia kalorijų. Kepant mėsą keptuvėje, reikėtų stengtis pilti kuo mažiau aliejaus – pakanka vos vieno valgomo šaukšto, kad maistas neprisviltų ir neįsigertų. Vengti reikėtų ir riebių marinatų, ypač majonezo, kuris įsigeria į mėsą ir prideda dar daugiau kalorijų. Geriausia, pasak specialistų, mėsą virti ar troškinti garuose, nes tokiu būdu nėra tiesioginio kontakto su riebalais. 

4. Garnyras. Didelę klaidą, pasak mitybos specialistų, daro tie, kurie pasirenka netinkamą garnyrą. Jeigu prie virtos vištienos krūtinėlės pasirinksite bulvių ar makaronų garnyrą, sportuojančiam žmogui jis naudos nesuteiks. Reikėtų rinktis garuose virtas arba šviežias daržoves, ypač tinka nemažą baltymų kiekį turintys ankštiniai produktai. Jeigu norisi padažo, reikėtų rinktis namuose gamintą, nekaloringą padažą, tačiau kiekis taip pat turėtų būti nedidelis.

 

Vis dėlto, G. Čižauskas pataria nepersistengti bevalgant daug baltymų turinčių produktų – per didelis baltymų kiekis apkrauna kepenis ir skrandį, todėl sportuoti tampa sunkiau ir tai gali kenkti sveikatai. Be to, baltymų perteklius yra paverčiamas riebalais, kurie kaupiasi organizme. Suaugusiems rekomenduojamas kiekis – iki 35 proc. paros kalorijų iš baltyminio maisto. Tikslus reikalingas baltymų kiekis skiriasi priklausomai nuo lyties ir svorio.

 

Maistas ne tik numalšina alkio jausmą, bet ir padeda palaikyti energiją, aprūpina organizmą gyvybę palaikančiomis medžiagomis, todėl itin svarbu pasirinkti, ką ir kada valgyti. Tik sureguliavus mitybą ir nepiktnaudžiaujant vengtinais maisto produktais ar patiekalais galima tikėtis puikaus rezultato sportuojant ar metant svorį.