Vandenyje plinta naujas virusas

Markas Gurskis – buvęs irkluotojas, Lietuvos čempionatų prizininkas, iš valties išlipęs ne savo noru – tai padaryti jį privertė trauma. Tačiau vandens trauka buvusį irkluotoją vertė ieškoti alternatyvų. Išbandęs įvairiausias vandens sporto šakas, prieš trejus metus jis atsistojo ant irklentės. Tiesa, tai buvo senutė burlentė su išimtu stiebu, o praėjusiais metais išbandė savo pirmąją tikrą irklentę. „Tai buvo lūžis. Dabar aš noriu „supintis“ visur ir visada“, – sako irklentę pamėgęs vyras, ja išraižęs praktiškai visus vandens telkinius nuo upės iki jūros. Dėl šio užsiėmimo metęs pardavimo skyriaus vadovo darbą, M. Gurskis savo naująjį pomėgį bando paversti pajamų šaltiniu. 

Jau senokai pasaulyje populiarus užsiėmimas Lietuvą pasiekė maždaug prieš trejus metus ir nuo to laiko kasdien randa vis naujų sekėjų. „Praėjusiais metais kasdien Nerimi plaukdavo apie 4–5 žmones, o šiemet jau plaukia 10–12“, – sparčiai augančiu susidomėjimu irklentėmis džiaugiasi M. Gurskis ir priduria, kad veiklos horizontai platūs, nes kone kas septintas žmogus Lietuvoje apskritai nėra girdėjęs apie šį užsiėmimą. 
 

Irklentei tinka visi vandens telkiniai: tvenkinys, ežeras, upė, jūra. Pašnekovas aiškina, kad pradėti mokytis plaukti geriausia ežere, nes čia nėra srovės: „Ežere galima sau leisti daugiau suklysti, nes tekančiame vandenyje ne taip pastatysi koją, ne taip pairkluosi ir gali iškristi. Plaukti jūroje – ekstremaliausias užsiėmimas.“ Tiesa, jeigu jūra banguota, nors ir rami jūra dovanoja naujų potyrių. „Jūroje nematai pabaigos ir pasijunti labai mažytis. Ežere jautiesi saugesnis. Jūrai reikia didesnio dėmesio. Norint bandyti irkluoti jūroje, prieš tai bent kelis kartus reikia pasitreniruoti ežere“, – pataria buvęs irkluotojas.

Banglentę galima vadinti irklentės motina, o pačios irklentės po pasaulį pasklido iš Havajų. Irklenčių sporto pradžia galima laikyti 1960-uosius. Tada banglenčių instruktoriai pasinaudojo irklais, norėdami susirikiuoti grupinei nuotraukai ant vandens. Vėliau irklavimo ant banglenčių technika pradėta naudoti banglenčių mokyklose – taip lengviau mokytis išlaikyti pusiausvyrą. Šiandien irklentės itin populiarios JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, taip pat Prancūzijoje, Nyderlanduose, Anglijoje.
 

Irklenčių yra įvairių. Pati populiariausia – universali. Ji gali būti pripučiama arba kieta. „Pripučiamą irklentę patogu gabenti automobiliu, traukiniu ar net lėktuvu. Be to, ji tinka tiems, kam aktualus sandėliavimo klausimas. Pripučiamos irklentės šiek tiek stabilesnės ir storesnės negu kietos, todėl irkluojant nesušlampa kojos“, – lygina M. Gurskis. Dėl šių pranašumų pripučiamos irklentės yra ir šiek tiek populiaresnės. 

Irklentė sveria 11–13 kilogramų. Universali irklentė tinka bet kokiam vandens telkiniui. „Pavyzdžiui, sportinės irklentės pritaikytos ilgiems nuotoliams, jos ilgos, siauros, ne tokios stabilios ir, žinoma, greitos. Tai galima pajusti jau po pirmųjų yrių“, – skirtumus dėsto M. Gurskis. 

Beje, į irklenčių verslą pasinėręs vyras tikisi kitąmet rinkai pasiūlyti ir lietuviškų irklenčių. Šiuo metu jis bendradarbiauja su gamykla, kuri pagal jo dizainą kuria lietuvišką modelį. „Lietuviškos bus sukurtos taip, kad geriausiai tiktų mūsų vandens specifikai“, – teigia „Suping.lt“ vadovas. 

Dar vienas irklenčių pranašumas tas, kad nereikia nei specialių oro sąlygų, tokių kaip jėgos aitvarams ar burlentėms, nei specialaus fizinio pasirengimo. „Irklente gali pradėti plaukti jau po pusvalandžio – tereikia įdėmiai išklausyti instruktoriaus nurodymus“, – teigia pats ant irklenčių naujokus statantis vyras. 
 

Plaukiant svarbiausia pusiausvyra. „Irklentės plaukimas paremtas balansinio treniruoklio principu. Kad ir kaip tai neįtikėtinai skambėtų, stovint ant lentos svarbiausia atsipalaiduoti, stovėsena tiesi, kojos pečių pločiu ir nereikia bijoti įkristi į vandenį. Jeigu bijosi, būtinai įkrisi“, – šypsosi pašnekovas. Beje, statistika visai nebaisi: nors, regis, pirmą kartą prisijaukinti irklentę bandančiam žmogui sušlapti vienas juokas, išsimaudo vos 8–10 proc. naujokų, kurių dauguma – vyrai. „Galbūt todėl, kad jie labiau nori pasirodyti“, – šypteli M. Gurskis. Anot jo, yra keli būdai, kai į vandenį įkristi neįmanoma. Irkluoti ant kelių – stabilumo garantas. „Ir, jeigu įdėmiai išklausysi instruktorių, tikimybė įkristi į vandenį priartėja prie nulio“, – įsitikinęs specialistas.

Nors iš šalies žvelgiant pasiplaukiojimas irklente neatima daug jėgų, M. Gurskis tikina, kad valanda įtempto irklavimo prilygsta 3–4 valandoms darbo treniruoklių salėje. „Kai irkluoji, dirba visas kūnas, absoliučiai visi raumenys, nes, kaip sakiau, tai pagrįsta pusiausvyros principu. Taigi irklentė – ne tik geras laiko leidimas, bet ir puikus treniruoklis“, – sako buvęs irkluotojas, neabejojantis, kad šis sportas gali tapti puikia alternatyva tiems, kas nemėgsta prakaituoti sporto salėje ar galbūt iki šiol neatrado savo mėgstamos sporto šakos. Beje, su irklente galima leistis ir į žygį – siūlomi specialūs dienos ar dviejų maršrutai, ant irklentės galima gabenti daiktus, palapinę. Ši priemonė puikiai tinka ir žvejybai.
 

Amžiaus cenzo ši sporto šaka taip pat nepripažįsta. „Aš „supinau“ savo dvejų metų krikštasūnį. Maži vaikai gali plaukti su savo tėvais. Viskas priklauso nuo požiūrio. Prisimenu šešiasdešimtmetę moterį, kuri po neilgo įkalbinėjimo ir pusvalandžio treniruotės plaukė atsistojusi ir džiaugėsi. Juk specialaus fizinio pasirengimo nereikia, kad pasimėgautum plaukdamas irklente“, – teigia M. Gurskis. 

Universalią naują lentą mūsų šalyje galima įsigyti nuo 500–600 eurų, naudotą – nuo 200–300 eurų. „Priklauso nuo to, ko nori: pigiai ar kokybiškai“, – teigia specialistas. Be to, reikės irklo. Jis gali būti aliumininis, toks kainuoja pigiau, bet yra sunkesnis nei anglies pluošto. Pastarąjį renkasi labiau pažengę irklentininkai.
 

Plaukiant irklente būtina pasirūpinti saugumu. Vienas pasaitėlio galas prikabinamas prie lentos, kitas – prie kojos, kad apvirtus irklentė nenuplauktų. Reikia ir gelbėjimosi liemenės. „Man kartą liemenė išgelbėjo gyvybę: virtau, lenta gerai gavau per galvą ir be liemenės būtų buvę sunku išsikapstyti“, – prisimena pašnekovas. Jis pataria, plaukiant upe ar kitu pavojingesniu vandens telkiniu, užsidėti ir šalmą: „Plaukiau Merkiu sportine irklente. Norėjau pasivyti kitus, o mano irklentės pelekas įstrigo tarp akmenų. Gerai, kad buvau su šalmu, nes persiverčiau per priekį ir trenkiausi galva į akmenį. Turėjau ir pasaitėlį, ir gelbėjimosi liemenę – visos šios priemonės suveikė taip, kaip ir turėjo suveikti: pasaitėlis neleido nuplaukti lentai, šalmas išgelbėjo nuo smūgio, o gelbėjimosi liemenė padėjo nepanerti“, – patirtimi dalijasi M. Gurskis. 

Irklenčių sportas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Merkio maratone, kur reikėjo įveikti 32 km, pirmą kartą buvo ne ik baidarių, bet ir irklenčių klasė. „Deja, dalyvavo tik trys irklentininkai“, – apgailestauja vienas iš trijų varžybų dalyvių M. Gurskis, įveikęs atstumą antras. Jis puoselėja planus ateityje išbandyti jėgas ir Europoje rengiamose varžybose „Euro Tour“. 

O kol kas irklenčių nuomos verslu besiverčiantys konkurentai žada tapti sąjungininkais, bandydami įsukti sportinį gyvenimą Lietuvoje: „Greičiausiai vasaros pabaigoje bandysime surengti dar vienas varžybas. Norime, kad jos būtų šiek tiek kitokio lygio. Visi, kas užsiimame irklenčių nuomos verslu, stengsimės pritraukti kuo daugiau žmonių. Tik dar klausimas, kur varžybos vyks: upėje ar ežere.“