Nuo kelių metų vaiką leisti į sporto būrelį?

Rugsėjo 5 dieną Kaune vyksiančio „Ąžuolyno bėgimo“ metu vyks sporto šakų mugė, kurios metu tėvai ir vaikai galės susipažint su įvairiomis sporto šakomis ir užsirašyti į būrelius. Patarti, kaip tinkamai įvertinti vaiko amžių ir jam išrinkti sporto būrelį paprašėme sporto psichologės Linos Vaisetaitės.

Judėjimas ir aktyvaus gyvenimo poreikis mums yra įgimtas. Vaikai nuolatos laksto, juda vos tik išmokę vaikščioti. Ikimokyklinukams per dieną rekomenduojama 3 valandas būti judriems. Tiesa, tai nereiškia trijų valandų gryno sporto. Čia įskaičiuojamas lakstymas lauke, įvairūs judrūs žaidimai ar net laipiojimas po medžius. Ikimokyklinio amžiaus vaikui gali užtekti žaidimų darželyje, lauke ar su tėvais. Deja, vaikui pradėjus lankyti mokyklą jo fizinis aktyvumas mažėja, keičiasi įpročiai, daugiau yra sėdima prie stalo ar knygų. 
 

Pirmiausia reiktų sudaryti galimybę sportuoti: pasiūlyti, patarti. Jei vaikas linkęs judėti, to turėtų užtekti. Jei vaikas mažiau judrus, gali tekti imtis „gudrybių“, pavyzdžiui, suderėti, kad į greito maisto užkandinę važiuos tik po to, kai vaikas du kartus per savaitę nueis į būrelį. Tačiau svarbu, kad ir sporto būrelyje būtų įdomu – daug judrių, įvairių veiklių. Didelę įtaką tam turi ir tėvų pavyzdys. Jei tėvai patys linkę sportuoti, važinėti dviračiu ir kviečiasi kartu vaiką, jis bus labiau linkęs aktyviai leisti laisvalaikį, nei paliktas be priežiūros vaikas, kuris turi pats galvoti, ką veikti. Gerai, jei vaikas gali kieme ar po pamokų susitikti su bendraamžiais ir pažaisti. Deja, dabar tėvams vis nedrąsiau palikti vaikus vienus žaisti lauke, o ir teisiniai aktai vis griežtina taisykles, reguliuojančias vaikų be priežiūros buvimą. Tad gera išeitimi iš šios situacijos tapo sporto būreliai.

Kiekviena sporto šaka tinkama pradėti vis nuo kito amžiaus. Štai į baseiną galima vesti labai mažus vaikus, keturmečiai gimnastikos treniruotėse taip pat nieko nestebina. Bet užsiimti sunkiąja atletika patariama tik nuo 12-13 metų. Jaunam vaikui svarbu visapusiška kūno raida. Vyresnėse klasėse jau galima galvoti ir apie konkrečią sporto šaką, kur daugiau  monotoniškų judesių ir netolygiai pasiskirsto raumenų darbas, kaip tenisas, fechtavimas ar panašiai. Tiesa, nereikėtų laukti, kol vaikas užaugs iki tam tikros sporto šakos, judėti reiktų nuo mažų dienų. Visgi sportas padeda vystytis ne tik kūnui, bet ir po psichologijai, asmenybei.
 

Sportuodamas vaikas išmoksta dirbti komandoje, geriau sutelkia dėmesį, sugeba laikytis disciplinos ir taisyklių. Taip pat ugdo savitvardą, mokosi priimti sprendimus, išsikelti tikslus. Lavėja tokie specifiniai įgūdžiai kaip erdvinis mąstymas, vaizduotė, psichologinis lankstumas, o meninėse sporto šakose, tokiose kaip gimnastika ar šokiai, estetinis jausmas. 


 

Tai priklauso nuo to, ar norime, kad vaikas išmoktų ir išbandytų įvairių dalykų, ar norime auginti čempioną. Dalis specialistų palaiko nuomonę, kad kuo anksčiau vaikas pradės specializuotis kurioje nors vienoje sporto šakoje, tuo didesnį meistriškumą galės pasiekti. Tiesa, tėvams, pritariantiems šiam požiūriui, reiktų kuo anksčiau suvokti, kad jie ir nenorėdami vaikui gali daryti didelį spaudimą dėl rezultatų. 
 

Kita specialistų grupė laikosi nuomonės, kad iš esmės iki 12 metų vaikui reiktų išmėginti įvairias sporto šakas. Taip jo kūnas ir psichosocialiniai įgūdžiai yra lavinami proporcingai. Pavyzdžiui, komandinės sporto šakos ugdo socialinius įgūdžius, o individualios – moko prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Galiausiai, išmėginus keletą sporto šakų, paaugus vaikui bus lengviau atsirinkti, kur jam sekasi geriau ir kur gali pasiekti geresnių rezultatų.
 

Reikia pripažinti, tėvai dažnai renka sporto šakas, kuriomis patys užsiėmė ar kurių trenerius pažįsta. Tai į šeimą gali atnešti bendrų pokalbio temų. Tėvai gali vaikui duoti naudingų patarimų ir šeimoje augti tarpusavio supratimas. Tačiau yra ir pavojus, kad tėvai gali pernelyg norėti, kad vaikas jų klausytų ir vykdytų visus nurodymus, tokiu būdu apribodami vaiko laisvę rinktis ir savarankiškai priimti sprendimus. Ilgainiui tai gali sumažinti vaiko motyvaciją. 
 

Kita vertus, tėvams nepažįstama sporto šaka gali sudaryti galimybių visai šeimai daugiau sužinoti apie neištyrinėtą sporto šaką. Vaikas taip pat jaučiasi turįs daugiau laisvės, o namų erdvė atskiriama nuo sporto, taip užtikrinant gyvenimo sričių įvairovę.  Jei atvirai, nematau priežasčių baimintis, kad vaikas lankys nežinomos sporto šakos užsiėmimus. Jei tik abi pusės smalsios ir geranoriškai nusiteikusios, tai gali tapti puikiu nuotykiu visai šeimai.

*  *  *