Kiek ir kokį vandenį gerti sportuojant?

Vanduo – mūsų organizmo pagrindas, kurio svarbą itin greit pajaučiame sportuodami ar kepinami saulės. Tiesa, „Kauno maratono klubui“ priklausanti olimpietė ir trenerė Inga Juodeškienė tikina pastebinti, kad pradedantieji sportininkai dažnai suklysta rinkdamiesi tarp daugybės vandens rūšių. Tad kaip teisingai aprūpinti savo organizmą vandeniu ir kokį rinktis?

 

 

Parduotuvių lentynose galima rasti įvairiausio vandens, iš įvairių šaltinių, gazuoto ir ne, vandens su prierašu „sportui“ ar paskaninto įvairių vaisių skoniu ar vitaminų kokteiliu. Tiesa, pasak I. Juodeškienės, geriausiai tinka paprasčiausias vanduo be priedų.

 

„Sportuojančiam reikėtų rinktis paprasčiausią negazuotą vandenį. Sportuojant ar bėgant gazuotą vandenį sunkiau atsigerti, į skrandį pakliūna daugiau oro. Perkant vandenį parduotuvėje patartina rinktis vandenį be saldiklių. Nuo jų tik dar labiau norisi gerti. Izotoniniai gėrimai taip pat nepadeda numalšinti troškulio ir kūną aprūpinti vandeniu, nors jie ir gali suteikti daugiau energijos“, - pasakojo olimpietė pridurdama, kad „Kauno maratono klubo“ nariai treniruočių metu grukšnoja negazuotą natūralų mineralinį vandenį „Tichė“.

 

Specialistė perspėja, kad sportuojant su prakaitu pasišalina įvairios naudingos mineralinės medžiagos ir druskos, kurių atsargas papildyti geriausiai padeda natūralūs mineraliniai vandenys. 

 

„Vanduo iš čiaupo neturi reikiamų mineralinių medžiagų bei yra nugeležinamas ir dezinfekuojamas. Skysčių pusiausvyros palaikymui organizme sportininkams tinka gerti vidutinės mineralizacijos natūralų  mineralinį vandenį. Per didelis druskų kiekis didina kraujospūdį ir kaupiasi žmogaus organizme. Toks vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų yra nedaug (iki 1500 mg litre), yra tinkamas kasdienei mitybai ir jo per dieną galima išgerti 2 litrus ir daugiau, o vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų daug (virš 1500 mg litre), neturėtų būti vartojamas vietoj geriamojo vandens – jo pakanka stiklinės kitos per dieną“, - savo žiniomis dalinosi UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanijos“ rinkodaros vadovė Gabrielė Miliūtė.

 

Geriamų skysčių naudą patariama skaičiuoti pagal jame esančio gryno vandens kiekį. Sultys, saldinti gėrimai ar kiti skysčiai pirmiausia turi būti suskaidomi į vandenį ir kitas medžiagas ir tik tada juose buvęs vanduo yra panaudojamas organizmo darbui. Sportuojant patariama susilaikyti nuo tokių gėrimų.

 

 

Pasak specialistės, daugelis sportininkų daro klaidą, vandenį gerdami tik pajutę troškulį. Troškulys – tai simptomas, parodantis, kad kūnui jau trūksta vandens ir jis nebeveikia pilnu pajėgimu. Kas itin svarbu sportuojant. Kad to išvengti – reikia jį vandeniu aprūpinti reguliariai.

 

„Pirmas dalykas kurį turite padaryti ryte – išgerti stiklinę vandens su truputėliu citrinos. O vėliau reguliariai gerti vandenį, mažais kiekiais. Venkite išgerti daug vandens vienu metu. Tiesa, prieš sporto treniruotę vandens reikėtų išgerti kiek mažiau. Fizinio krūvio metu skrandis neveikia ir vanduo nebus tinkamai pasisavinamas“, - kaip vartoti vandenį supažindino I. Juodeškienė.

 

Trenerė skaičiuoja, kad nubėgus 10 kilometrų sportininkai vidutiniškai išprakaituoja apie 10-20 proc. vandens. Tad jei planuojate bėgti ar sportuoti ilgiau nei valandą, turėkite su savimi vandens. O po treniruotės būkite pasiruošę pamažu atstatyti vandens trūkumą. Vandens netenkame ir paprasčiausiai kvėpuodami, tad net jei nepradėjote prakaituoti, vanduo vis tiek yra šalinamas iš kūno.

 

„Norint, kad per treniruotes neištiktų dehidratacija, prieš treniruotę reikėtų išgerti apie 5-7 ml vandens kiekvienam kūno kilogramui. Per valandą ar ilgiau trunkančią treniruotę – 8-10 ml vandens kiekvienam kūno kilogramui, o po treniruotės – pusantro karto tiek, kiek netekote kūno svorio. Tai geriausia sužinoti pasisveriant prieš treniruotė ir po jos“, - pasakojo G. Miliūtė.