"Tėvai turi rodyti pavyzdį vaikams"

Esant gražiam orui olimpietį, baidarių irkluotoją Egidijų Balčiūną dažnai išvysite vaikų žaidimų aikštelėje mokantį sūnų pratimų ant skersinio ar prižiūrintį ant specialių konstrukcijų belaipiojančią dukrą. Nuo mažens savo atžalas prie fizinio aktyvumo kantriai pratinantis E. Balčiūnas yra įsitikinęs: būtent dėl reguliarios mankštos jo vaikai yra fiziškai stipresni ir rečiau serga už daugelį savo bendraamžių.

 

11 metų sūnų ir 4-erių dukrą auginantis daugkartinis Lietuvos vienviečių ir dviviečių baidarių irklavimo čempionas, Europos ir pasaulio čempionatų bei ketverių olimpinių žaidynių dalyvis sako pats mankštos svarbą geriausiai įvertinęs tik po karjeros pabaigos. Užtat dabar jis stengiasi vaikams sveikos gyvensenos principus diegti nuo mažens. 

 

Dažnai vaikai ir paaugliai juda žaisdami, tačiau, anot E. Balčiūno, šiuolaikinėje visuomenėje jaunimo mėgstamos veiklos apskritai tampa vis labiau pasyvios. Plačiau apie vaikų fizinio aktyvumo ir mankštos svarbą E. Balčiūnas pasakoja interviu.

 

Kūno mankšta aktuali jau nuo gimimo. Kūdikius turi mankštinti tėvai, o paaugę vaikai, prižiūrimi tėvų, gali judėti ir mankštintis patys. Savo sūnų ir dukrą pats mankštinau nuo mažens, skatinu juos judėti ir dabar.

 

Su vaikais nuolat einame pasivaikščioti. Dažnai su sūnumi nueiname į žaidimų aikštelę, paraginu jį pasikarstyti ant skersinio. Dukros žaidimų aikštelėje taip pat nepalieku likimo valiai – nuolat raginu padaryti vieną ar kitą pratimą, kur nors užlipti ar pakabėti. 

 

Be to, mūsų šeimoje ribojamas laikas prie kompiuterio. Stengiamės vaikams diegti supratimą, kad fizinis aktyvumas yra neatsiejama kiekvienos dienos dalis. Manau, kad būtent aktyvaus laisvalaikio mano vaikai yra stipresni už daugelį bendraamžių, geresnė ir imuninė sistema. Nors, žinoma, kartais bakterijos neaplenkia ir jų.

 

Mankštintis reikia pradėti nuo paprastų judesių – ėjimo, pasilenkimų, pasisukimų ir panašiai. Vaikams augant, mankšta turi darytis sudėtingesnė: gali atsirasti sudėtingesni pratimai su suoliukais, ant nestabilių platformų su papildomais įrankiais, kamuoliais ir t t. Sportuoti galima ir naudojant lazdas, gumas ar TRX kabančių diržų sistemas, leidžiančias atlikti įvairius jėgos pratimus.

 

Labai svarbus ir pačių tėvų kasdien rodomas pavyzdys. Tėvai turėtų patys judėti ir įtraukti į aktyvų gyvenimą savo vaikus pasiimdami juos pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu. 

 

Žinoma, tokius įpročius vaikui įdiegti gali ne tik tėvai, bet ir mokykla – tiek per kūno kultūros pamokas, tiek per užklasinę sportinę veiklą. Tačiau tėvai bet kokiu atveju turėtų domėtis, kaip kūno kultūros pamokose sekasi vaikams, ką jie ten veikia, ar mankštinasi.
 

Rugsėjo pabaigoje visoje Lietuvoje vyks „Judėjimo savaitė“ – renginys, skirtas atkreipti vaikų ir tėvų dėmesį į sveiką gyvenseną. Šios savaitės metu vyks mankštos ir bėgimai stadionuose, aikštynuose, parkuose ir kitose Lietuvos miestų ir rajonų vietose. Norėčiau pakviesti tėvus paskatinti savo vaikus dalyvauti šiame renginyje ir patiems ateiti jų palaikyti. 

 

Fiziškai neaktyvus žmogus tampa nerangus, gali sutrikti jo sveikata, blogėja bendra savijauta. Be to, tokio asmens judesiai tampa riboti, dažnai auga kūno svoris. Todėl vėl noriu grįžti prie „Judėjimo savaitės“ temos – tėvai neturi manyti, kad tokio pobūdžio projektai yra skirti tik vaikams, o jiems tereikia ateiti pasižiūrėti. Patys tėvai turėtų aktyviai įsitraukti į tokią veiklą. 

 

Prisipažinsiu: pats mankštinimosi svarbą suvokiau tik baigęs aktyviai sportuoti. Kol buvau profesionaliame sporte, papildomai mankštintis nereikėjo, bet pradėjęs gyventi pasyviau supratau, kad tik reguliari mankšta padeda organizmui normaliai funkcionuoti. Fiziškai aktyvūs žmonės yra stipresni ir sveikesni. Tam, kad gerai jaustumeisi, nebūtina sportuoti profesionaliai.