Olimpietė žino: pradėti bėgioti paprasta

Rugsėjo 21 d. prasideda Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Lietuvos olimpinės akademijos organizuojama „Judėjimo savaitė“, kurios metu ikimokyklinės ir bendrojo ugdymo įstaigos bei savivaldybės visoje šalyje organizuos masines mankštas ir bėgimus. 

 

Olimpietė bėgikė Irina Krakoviak-Tolstika ragina tėvus kartu su vaikais prisijungti prie „Judėjimo savaitės“ renginių. Pasak jos, tokie renginiai gali paskatinti reguliariai judėti visą šeimą, nes pradėti ir įprasti bėgioti yra daug lengviau negu daugeliui atrodo.

 

Sidnėjaus olimpinių žaidynių bei daugkartinė pasaulio ir Europos čempionatų dalyvė, pati bėgiojanti nuo mažens, sako, kad dažniausios pradedančiųjų daromos klaidos – pernelyg didelis noras pradėti kuo greičiau pradėti bėgti ilgas distancijas ir nepakankamas dėmesys poilsiui. Anot Irinos, bėgimo privalumas lyginant su kitomis sporto šakomis – nereikia specialios įrangos, tereikia turėti gerus bėgimo batelius, pakilti nuo sofos ir pradėti nuosekliai dirbti.

Visų pirma, bėgiojimui reikalinga gera avalynė. Bėgimo bateliai turi būti patogūs, žema pakulne ir storu padu. Apranga taip pat turi būti patogi ir nevaržanti judesių. 

 

Prieš treniruotę patartina atlikti keletą apšilimo pratimų: pasukioti rankas, pramankštinti kojas įtūpstais ir tempimais, pasilankstyti ir pasisukioti į šalis, pramankštinti liemenį. Pradedančiam bėgioti jaunam žmogui patarčiau pasirinkti ne ilgesnę kaip 3 km distanciją.

 

Bent 3 kartus per savaitę. Pavyzdžiui, pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį arba antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį. Šios taisyklės turi laikytis tiek naujokas, tiek jau pažengęs bėgikas. Reguliarių treniruočių grafikas padeda suderinti fizinį krūvį ir poilsį. Krūvius reikia didinti palaipsniui, nepersitempti kol organizmas dar nėra prisitaikęs prie ilgesnių distancijų ir didesnio treniruočių intensyvumo. 

 

Dažniausia klaida ir netgi pavojus, su kuriuo gali susidurti pradedantysis – noras kuo greičiau pradėti bėgti ilgas distancijas. Negalima ignoruoti organizmo siunčiamų signalų, krūvį būtina derinti su poilsiu ir didinti jį palaipsniui.

 

Dirbu su vaikais nuo 5-erių metų, turiu grupę vaikų, tarp kurių yra ir šešiamečių, ir septynmečių. Treniruotės vyksta kartą per savaitę – šeštadieniais. Vaikai bėga 500 metrų distanciją, daro mankštą, mokosi atlikti tempimo pratimus, gerinančius lankstumą, atlieka ir kitus specialius pratimus.

 

Praleisdami laiką drauge su vaiku, kuomet šis daro tai, kas patinka. Jeigu vaikas lanko lengvąją atletiką, tėvai bent kartais turėtų parke pabėgioti kartu. Vaikams tėvų įsitraukimas – didelė motyvacija.

 

Bėgioti pradėjau nuo 9-erių, o rimčiau sportuoti pradėjau būdama 13 metų. Dalyvaudama varžybose pajutau pergalės skonį, kuris patiko. Man patiko treniruotis, būti lydere, džiaugtis gerėjančiais rezultatais. 

 

Bėgimas labai pagerina bendrą savijautą  – gerėja nuotaika, atsiranda daugiau energijos. Taip pat bėgimas stiprina raumenis, širdį, gerina imuninės sistemos veiklą. Be to, jis suteikia laimės pojūtį, skatindamas endorfinų išsiskyrimą organizme, dėl to kelionė svajonių rezultato link yra tikrai maloni. Bėgioti naudinga ir vaikams, ir paaugliams, kurie neturi sveikatos problemų.

 

 

Manau, kad fiziškai aktyvūs turėtų būti visi šeimos nariai. Tėvai turi diskutuoti su vaikais apie sveikos gyvensenos naudą. Noriu pabrėžti, kad bėgimas yra viena nedaugelio sporto šakų, kuria galima užsiimti bet kur ir bet kada. Tereikia poros gerų bėgimo batelių ir galima judėti pirmyn. Šiais laikais vaikai su tėvais daug keliauja, o lagamine tikrai gali atsirasti vietos bėgimo bateliams. 

 

Pasaulis yra mūsų sporto salė, išbėkite ir atraskite jį iš naujo. Pradėti reguliariai bėgioti yra žymiai paprasčiau nei daugeliui atrodo. Mano patarimas – pakilkite nuo sofos ir… pirmyn! Viskas Jūsų rankose. Pasiryžkite žengti pirmą žingsnį ir tai, apie ką svajojate, vieną dieną taps realybe.