Treniruotės gali būti mirtinai pavojingos

Šiuo metu itin populiarios didelio intensyvumo treniruotės, kurios į sales pritraukia šimtus žmonių, tačiau fiziškai nepasirengusiems entuziastams gali tapti mirtinai pavojingos, perspėja Lietuvos sporto universiteto lektorė daktarė Simona Pajaujienė.

„Nėra nei vienos blogos treniruotės ar pratimų, yra tik netinkamas laikas, netinkamas žmogus ir netinkamas intensyvumas. Nors turime pačių įvairiausių treniruočių, lietuviai ne visada atidžiai renkasi (arba neturi pakankamai žinių, kaip reikėtų pasirinkti). Jeigu viena treniruotė staiga išpopuliarėja, visi į ją ir skuba, nepaisydami fizinio pasirengimo ir kitų veiksnių.

„Geriau kartais susilaikyti negu užsiimti veikla, kuriai organizmas neparuoštas – taip bus mažiau pavojinga“, – teigia EuropeActive (Europos sveikatingumo asociacijos) standartų tarybos narė Simona Pajaujienė. Pasak jos, madingos intensyvios treniruotės stipriai apkrauna raumenis ir visas funkcijas, skatina metabolizmą, didžiulį kalorijų išeikvojimą, organizmo adaptacines reakcijas, tačiau nepasiruošusiam žmogui tokia treniruotė naudoja jo sveikatos resursus ir ateityje gali tapti pagrindine sveikatos problemų priežastimi.

„Paradoksalu: sportuojame, nes norime stiprinti savo sveikatą, kurią po netinkamų treniruočių reikės atstatyti pas medikus. Treniruotės gali žaloti“, – įsitikinusi S. Pajaujienė.

Sveikatingumo trenerės teigimu, intensyvios treniruotės, tokios kaip „Insanity“, „Tabata“, „NTC“, turėtų būti leidžiamos tik tiems žmonėms, kurie turi bent vidutinį pajėgumą, žino ir geba taisyklingai atlikti pagrindinius judesius ir siekia intensyvesnių krūvių.

„Sporto ir sveikatingumo klubuose yra pilna pradedančiųjų žmonių, kurie dar neturi įgūdžių. Tokiems žmonėms turėtų būti rekomenduojama neiti į tokio tipo treniruotes. Aukšto intensyvumo užsiėmimai tinka profesionalams, atletams, tačiau ne tiems, kurie turi bent kelis sveikatos rizikos veiksnius, o sveikatingumo klubai būtent tokių žmonių ir perpildyti“, – tvirtina sveikatingumo trenerė.

S. Pajaujienė pastebi, kad treneriai vis dažniau pamiršta savo pagrindines funkcijas: „Trenerio pagrindinė užduotis – ugdyti klientą, teikti informaciją, gebėti supaprastinti treniruotę ir krūvį taip, kad ji atitiktų žmogaus galimybes, o ne žalotų jo organizmą. Treneriai neturi daryti „šou“ kasdieniniame procese, kaip kad šiandien populiaru“.

Sveikatingumo trenerė įsitikinusi, kad net ir patys treneriai bei kūno kultūros specialistai sunkiai atlaikytų šiuo metu itin madingas aukšto intensyvumo treniruotes.



„Kelis kartus metuose – nieko tokio. Tačiau jei taip treniruojamasi kelis kartus per savaitę – anksčiau ar vėliau tai atsilieps per imuninės sistemos sutrikimus, pervargimą ir traumas, – įsitikinusi specialistė. – Tačiau šou kartais tinka ir netgi būtinas, kaip įkvėpimo, motyvacijos ir gerųjų emocijų pasikrovimo šaltinis.

Dar viena klaida – šiuo metu stebimas per intensyvus apšilimas prieš maratonus ar ilgas ištvermės reikalaujančias veiklas. Juk apšilimo paskirtis yra paruošti organizmą būsimai fizinei veiklai, t. y. susikoncentruoti, pakelti pulsą, vidinę temperatūrą, paruošti kaulų ir raumenų sistemą energingai veiklai, tačiau kai prieš bėgimą yra atliekama penkiolikos minučių intensyvi treniruotė, organizmui nebelieka energetikos pagrindiniam tikslui.“

Penki pagrindiniai sveikatingumo komponentai

Kalbėdama apie moterų sveikatingumo įpročius, S. Pajaujienė pastebi, kad dailioji lytis vengia jėgos ir ištvermės treniruočių.

„Egzistuoja penki pagrindiniai sveikatingumo komponentai, susiję su gera fizine būkle, – tai yra pagrindas, ką mes turime lavinti, jeigu norime geros gyvenimo kokybės, sveikatos, ilgaamžiškumo. Tai širdies kraujagyslių sistemos pajėgumas, aerobinė ištvermė, raumenų ištvermė ir raumenų jėga, lankstumas ir optimali kūno kompozicija.

Raumenų jėga turbūt yra labiausiai apleistas moterų komponentas. Moterys nemėgsta didelių svorių, pasipriešinimo, renkasi lengvesnius jogos, pilateso užsiėmimus. Tačiau sistemingos jėgos treniruotės leistų užtikrinti moteriai kaulų tvirtumą, laikyseną, aukštesnį metabolizmo lygį, kuris saugotų nuo nutukimo. Todėl treniruoklių salė turėtų būti ta vieta, kur moteris užeina bent kartą per savaitę.“

Treniruotes galima pakeisti vaikščiojimu

Visiems sporto entuziastams Lietuvos sporto universiteto lektorė Simona Pajaujienė primena, jog nepasiruošusiam organizmui ir jam dar netinkančias intensyvias treniruotes galima būtų pakeisti ir kitais užsiėmimais, pavyzdžiui, vaikščiojimu, kuris yra pati natūraliausia žmogaus judėjimo forma, visiškai nekenkianti organizmui (nebent eitume su aukštakulniais). Trenerės teigimu, puikiai savijautai užtikrinti tinka slidinėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, šiaurietiškas ėjimas, riedučiai ir kitos veiklos bei mankštos, kurias sėkmingai galima atlikti gryname lauke.