Džordža ruošiasi ir koncertui, ir maratonui

Šiais metais į „Kauno maratoną“ visus kviečia ne tik nuolatiniai bėgikai, bet ir įvairūs atlikėjai, o tarp jų ir Lietuvos scenos karalienė Džordana Butkutė. Nors dainininkė prisipažįsta, kad pati bėgioja retai, bet tikisi, kad vis daugiau žmonių atras malonumą sportuoti. Su dainininke kalbėjomės apie jos aktyviąją gyvenimo pusę, pastangas, kurių reikia norint gerai pasirodyti koncertuose.

Sulaukę organizatorių skambučio nusprendėme, kad labai smagu prisijungti prie tokios gražios idėjos ir prisidėti prie aktyvumo ir sveikatingumo judėjimo skatinimo. Nors patys ir nebėgiojame, bet pakankamai prisibėgiojame ir fizinio krūvio gauname darbe. Tikiu, kad kuo daugiau žmonių rūpinsis savimi tuo geriau. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių birželio 12 dieną sudalyvautų „Kauno maratone“. 

Prieš keletą metų labai daug važinėjome dviračiais. Nors šio sezono dar nepradėjome, bet tikiu, kad šiemet vėl aktyviau važinėsimės. Šiaip esame įpratę vykti pasivaikščioti į mišką. Būna, kad nueiname po 5-7 kilometrus. Kartais ir trumpai pabėgioju. 

Kodėl miškas, o ne miesto parkas ar gatvės? Vargina, kad Jus puikiai atpažįsta tiek jauni, tiek vyresni?

Tikrai ne. Nemanau, kad bėgioti ar sportuoti viešoje vietoje būtų sudėtinga. Visgi prie dėmesio ir žvilgsnių esu pripratusi ir tai neblaško. Miške tiesiog ramiau. Nėra triukšmo, gaivesnis oras. 


 

Sportu nelaikyčiau, bet fizinių jėgų tai reikalauja tikrai daug. Tikriausiai kaip ir bėgant maratoną ar kitas distancijas daugiausia darbo reikia įdėti jam ruošiantis. Taip ir su koncertais. Fiziškai tai labai sunku. Koncertas visgi yra tik maža ledkalnio viršūnė, kurią mato žiūrovas. Koncertui reikia ruoštis gerus metus, o kartais ir jų pritrūksta. Per savaitę 2 ar 4 repeticijos, įvairūs derinimai ir kiti darbai. Artėjant koncertui norisi daugiau dėmesio skirti ir fiziniam pasiruošimui. Tad padažnėja pasivaikščiojimai miške.
 

Atvirai sakant, sunku tikėti, kad egzistuoja dainininkas, kuris koncertuotų gyvai ir sugebėtų atlikinėti įspūdingiausius triukus. Kaip greitai bėgant kalbėtis yra sudėtinga taip ir dainuoti šokant. Visada koncertuose dainuoju gyvai ir nenoriu rizikuoti. Būtų blogai, jei nuo šokių ar kitų triukų nukentėtų dainavimo kokybė. 
 

Paskutinius metus tikrai pastebime daugėjantį dviratininkų ir bėgikų skaičių Kaune. Sporto centruose vakarais būna pilna žmonių. Sunku pasakyti kaip ateityje bus su didžiąja dalimi sportuojančių. Bet tikiu, kad bus nuo sporto mados nusisukančių ir bus tokių, kuriems sportas išliks svarbia gyvenimo dalimi.
 

Mados iš principo nėra blogai. Visgi žmogus, pradėjęs bėgioti tik dėl to, kad taip daro jo draugai ar klasiokai gali taip užsikabinti už bėgimo, kad bėgios dar ilgai po to, kai draugai jau bus metę šį pomėgį. Jaučiasi, kas išėjo pabėgioti nes nori bėgti, o kas tik dėl pasimaivymo. Bet svarbu ne kodėl pradėjo bėgti, o tai, kad bėgimas ir kitas sportas yra naudingas. Dalyvavimas bėgimo renginiuose tik skatina užsiimti sveika veikla.