Svarbiausia - nepritrūkti skysčių

Vis daugiau žmonių bėgimas tampa puikiu būdu ne tik pasirūpinti savo figūra, atsipalaiduoti po darbų, bet ir sustiprinti sveikatą. Yra ir ne tokia smagi šio hobio pusė – traumos. Medikai pastebi, kad daug kalbama apie tai kaip išvengti patempimų, raumenų skausmo ar kitų negalavimų. Tačiau pamirštama, kad dažniausiai sportuojantys žmonės, ypač vasarą, pagalbos kreipiasi perkaitę, su skaudančia galva ar net po sąmonės netekimo epizodų, kurių kaltininkas – dehidratacija. Siekiant padėti sportininkams, birželio 12 dieną vyksiančiame „Kauno maratone“ bėgikai galės išsitirti savo skysčių balanso lygį dar prieš bėgimą ir po jo ir sužinoti ar jiems negresia dehidratacija.

Sportininkams galimybė išsitirti

 „Nuo paprastų traumų geriausiai apsisaugoti padeda gerai atliktas apšilimas, atidumas ir svarbiausia geras paruošimas tiek fiziškai, tiek ir žiniomis. Nuo galvos skausmų, sąmonės netekimo apsisaugoti reikia palaikant skysčių ir natrio, kuris yra prarandamas prakaituojant, lygį. Tad itin svarbu sekti savo kūno siunčiamus signalus“- pasakojo Kauno klinikų skubiosios medicinos klinikos rezidentės Eglė Ragaišytė bei Eglė Zelbienė.

Pasak specialisčių yra keletas dehidratacijos sunkumo laipsnių. Lengva ar vidutinio sunkumo dehidratacija pasireiškianti troškuliu, burnos džiūvimu, nuovargiu, sumažėjusiu šlapimo išsiskyrimu ir padidėjusiu širdies susitraukimų dažniu. Esant sunkiai dehidratacijai prie šių simptomų prisideda ir sumažėjęs kraujospūdis, sąmonės netekimas ar net traukuliai. Deja, pasitaiko, kad žmogus nesupranta, kad jo organizmui jau kuris laikas trūksta skysčių.

Ilgųjų nuotolių bėgikai, padedami Kauno klinikų specialistų, „Kauno maratono“ metu galės išsitirti savo skysčių balansą ir stebėti, kaip jis pasikeitė po nubėgtos distancijos.

„Vien 2 - 6 proc. skysčių netekimas gali raumenų darbo efektyvumą sumažinti nuo 5 iki 60 proc. Atrodo toks nedidelis procentas gali nulemti, ar sportininkui išvis pavyks įveikti distanciją, ką jau kalbėti apie rezultatus. Atlikę tyrimą, per trumpą laiką galėsime dalyviui atsakyti koks jo skysčių balansas ir kiek jį reikia pakoreguoti, kaip tai padaryti. Patarimus dalyviams duosime tiek prieš bėgimą, tiek ir po jo“, - pasakojo specialistės.

Tyrimo metu dalyviai bus pasverti prieš ir po bėgimo, pamatuotas jų pulsas, kraujospūdis ir skysčių balansas, pasitelkiant ultragarsą.

Be kepurės - niekur

Maratono bėgimo prie 40 laipsnių karščio patirties turinti olimpietė Inga Juodeškienė primena, kad norint apsisaugoti nuo perkaitimo ir per didelio skysčių praradimo būtinos ir papildomos apsaugos priemonės. Tiek varžybų, tiek ir treniruočių metu.



„Bėgant karštą dieną būtina uždengti kepure ar skarele galvą ir sprandą. Kepurę galima ir sušlapinti, taip bus vėsiau ir maloniau. Tiek treniruočių metu, tiek ir varžybose pasirūpinkite, kad turėtumėte nuolatos pagurkšnoti vandens. Tik jį gerkite po truputį, mažais gurkšniais. Jei turite pakankamai vandens, būtinai juo apsipilkite sprandą. Taip pat nėra jokios gėdos ilgėliau pabūti šešėliuose. Pro juos bėgant reikėtų ir sumažinti tempą“, - patirtimi dalijosi „Kauno maratono klubo“ narė. Ji taip pat rekomenduoja esant galimybei turėti ir šlapią rankšluostį bei prie bėgimo karštu oru treniruotis pamažu. Tai padės užtikrinti, kad bėgimo šventė praeitų be didesnių nemalonumų.

Tai galima padaryti šiuo metu „Kauno maratono klubas“ organizuojamose „Bėk lengvai“ treniruotėse.  O „Kauno maratono“ EXPO metu visi norintys galės išklausyti gydytojo anesteziologo reanimatologo Nedo Jasinsko paskaitą apie dehidrataciją.  Pasak organizatorių, šiemet „Kauno maratono“ metu vandens punktai bus įrengti kas 2,5 kilometrus.

Įvertinti savo sveikatą

Kad sportas išties padėtų sustiprinti sveikatą ir būtų malonus bei nekenksmingas laiko leidimo būdas gydytojai primygtinai prašo visų susidomėjusių sportu įsivertinti savo sveikatą ir krūvį didinti palaipsniui.

„Reikia žinoti, ar nėra gretutinių ligų, tokių kaip įgimti širdies defektai, arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai. Prisidėjus dideliam fiziniam krūviui, šie negalavimai būtų grėsmingi gyvybei. Jeigu žmogus serga cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, turi širdies ritmo sutrikimų, jiems bėgti ilgųjų distancijų taip pat nepatartina. Pradėjus sportuoti ir fizinio krūvio metu atsiradus skausmui krūtinėje ar dideliam dusuliui, reikėtų kreiptis į gydytojus. Tyrimus reikėtų atlikti ir patiriant mėšlungio požymius. Labai svarbu sportuojant neignoruoti įvairių simptomų“, - tikino E. Ragaišytė.

Specialistės pataria prieš visus sporto renginius įsivertinti savo jėgas ir domėtis taisyklingomis bėgimo technikomis, apšilimo atlikimu, sveika bei subalansuota mityba.