Kai mėgėjišką sportą aptemdo skausmai

Šiltuoju metų laiku miestų ir miestelių parkai, pėsčiųjų takai, miškai ir kitos rekreacinės zonos prisipildo sporto entuziastų. Deja, neretam sporto teikiamą naudą ir žavesį užtemdo skausmai, kurie kūną užklumpa po fizinio krūvio ar netgi jau atliekant pratimus.

Ar tokį nekomfortabilią būseną verta ignoruoti? Kaip atgauti gerą savijautą ir vėl mėgautis bėgiojimu, dviračio mynimu ir kitomis aktyviomis veiklomis? 

Kūnui reikalingas balansas

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Brigita Paulienė įsitikinusi – gerą sveikatą lemia ne tik mityba ir fizinis aktyvumas, bet ir pozityvus mąstymas. Buvusi tenisininkė atkreipia dėmesį, kad fizinio krūvio metu ar po jo patiriamų skausmų ignoruoti nevalia – tai organizmo ženklas, kad raumenys dirba būdami disbalanse:

„Sportuojančių žmonių yra labai daug. Kai kurių iš jų treniruotės trunka po dvi valandas kiekvieną mielą dieną, jų raumenų ir raiščių sistema patiria pakankamai didelį krūvį. Jeigu kūnas tam tinkamai nepasiruošęs, vyksta smulkios traumos, kurios vėliau sumuojasi į dideles sveikatos bėdas. Profesionaliame sporte traumos dažnai būna labai sunkios ir turinčios ilgalaikes pasekmes. Mėgėjiškai sportuojantys žmonės iš pradžių skundžiasi nežymiais skausmais fizinio krūvio metu ar po jo. Skausmų ir kitų nemalonių pojūčio priežastis gali būti ta, kad raumenys dirba disbalanse arba nepakankamas dėmesys skiriamas apšilimo, tempimo pratimams. Jeigu kažkuri konkreti kūno vieta deramai nefunkcionuoja, ją turi kompensuoti kita. Ilgainiui tai alina organizmą ir sukuria dar didesnį disbalansą. Pavyzdžiui, pėdos yra stuburo amortizatorius, nuo pėdų ir čiurnų priklauso stuburui tenkantis krūvis ėjimo ir bėgimo metu. Tuo pat metu pati pėdos funkcija priklauso nuo stuburo sveikatos. Pilnapadystė gali būti dėl juosmeninės srities sveikatos problemų, bėgiojimas pilnapadžiams gali kelti vis didesnes problemas stubure, dėl kurių savo ruožtu dar labiau silps pėdų ir čiurnų jėga ir sveikata. Jeigu žmogus skundžiasi pėdų ir kojų skausmais, dar visai nereiškia, kad pirminė problema yra būtent jose pačiose. Žmogaus kūne viskas yra susiję. Žarnyno veikla priklauso ne tik nuo mitybos, bet ir nuo nervų sistemos. Ji dažnu atveju lemia ir vidaus organų veiklos sutrikimus, ir silpnumą raumenų sistemoje. Galbūt kai kam tai atrodo smulkmenos, tačiau taisyklinga sėdėsena, vaikščiojimas ir kvėpavimas yra labai svarbu mūsų savijautai ir tonusui.“

Dvi pagrindinės klaidos

Gyd. Eduardo Lakštausko klinikoje sėkmingai besidarbuojanti moteris teigia, kad didžiausios klaidos yra kraštutinumai, kai pajutus skausmus jie arba ignoruojami ir toliau sportuojama, arba visiškai nustojama aktyviai judėti. Specialistė pataria gyventi išlaikant pusiausvyrą ir prisiminti „trejybės“ formulę.

„Paroje yra 24 valandos, pacientui patariame gyventi pagal „trejybės“ formulę. 8 valandos turi būti skirtos miegui, kitos 8 – darbui, o likusios – šeimai ir aktyviam gyvenimui. Kitu atveju žmogus pradeda judėti savo sveikatos išsiderinimo link. Gaila, bet neretai dėl ilgalaikių skausmų mėgėjiškas sportas visiškai numetamas į šalį, gulima ant sofos, auginami nereikalingi kilogramai. Radus skausmo priežastį ir ją pašalinus, žmogus vėl galėtų mėgautis aktyvaus gyvenimo teikiama nauda, geromis emocijomis ir nejausti diskomforto sportuodamas. Jeigu kojų raumenys silpni, didesnis krūvis tenka jų raiščiams. Jeigu keliai tupiant traška, tai bėgiodami ne sveikatos sau prisidedame, o reguliariai maitojame savo kojų sąnarius. Tas pats su pečiais. Jeigu darant sukamą judesį girdimas traškesys, prisitraukimai ir atsispaudimai gali tik pakenkti“, - perspėja B. Paulienė.

Vis daugiau ligų kyla dėl streso

B. Paulienė su kolegomis nėra linkusi mestis į kraštutinumus ir siūlyti klientams aklai sekti žaliavalgystės ar vegetarizmo mada. „Paslapčių nėra – sveikos gyvensenos specialistai rekomenduoja kasdien nueiti bent 10 000 žingsnių (tai yra 6-7 kilometrai) ir valgyti daug žalių daržovių bei vaisių. Tai ženkliai pagerina kraujotaką, sumažina daugybės ligų riziką. Labai sveikintina, jeigu ant žmogaus stalo kasdien atsiranda vietos salotoms ir daržovėms, nes ląsteliena padeda greičiau atsinaujinti mūsų organizmui. Teisybės dėlei reiktų paminėti, kad Lietuvoje pamėgta aisbergo salota turi mažai naudingų medžiagų, vertingesnės yra tamsiai žalios lapinės salotos. Žmonėms mėsos atsisakyti nesiūlome, tačiau vegetarams savo nuomonės dėl mėsos taip pat neperšame. Pasakysiu taip – būti vegetaru reikia mokėti. Tai neturi būti paikas mėsos atsisakymas. Norint gauti vertingų mėsai būdingų medžiagų iš kitų produktų, reikia juos žinoti, domėtis. Vegetarizmas – tai atskiras mokslas ir jokiu būdu ne lengvabūdiškas žaidimas.“

Pasak pašnekovės, labai svarbus dalykas pokalbyje su pacientu – jo nervų sistemos būklė. Anot jos, vis daugiau žmonių skundžiasi nemigos sutrikimais ir emociniu nuovargiu.

„Visada  kliento klausiame kaip jis gyvena, kuo užsiima, koks jo gyvenimo būdas. Dažnai paaiškėja, kad negalavimai kilo nervinės įtampos fone, dėl streso, kurį sukėlė įtemptas darbas ar situacija šeimoje. Galima išskirti pacientų 3 grupes: 40-ies ir vyresnio amžiaus žmonės skundžiasi antsvoriu, prasta savijauta, jėgų trūkumu, greitu nuovargiu, kuris tiesiogiai lemia sumenkusią gyvenimo kokybę, jaunesnius vargina nemiga, nesibaigiantis nerimas dėl karjeros, darbų, paskolų ir šeimyninių rūpesčių, kurie alina nervų sistemą. Moksleivius tėveliai atveda su iškrypusiais stuburais dėl mokykloje patiriamų krūvių. Ir vaikų, ir suaugusiųjų nervų sistemą ir skoliozę būtina gydyti, nes nuo stuburo sveikatos priklauso visos organizmo funkcijos. Beje, pastebime tendenciją, kad jauno amžiaus pacientus vargina panašaus lygio nervinis stresas kaip ir suaugusiųjų. Psichinė būklė lemia labai daug, todėl norėtųsi palinkėti ne tik sveikai gyventi, bet ir pozityviai mąstyti,“ - užbaigė specialistė.