Vaikų fizinis pajėgumas grėsmingai mažėja

Fizinis pajėgumas daro didžiausią įtaką darniam vaiko augimui ir vystymuisi, tačiau padėtis Lietuvoje drastiškai prastėja, rodo Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkų atliktas tyrimas.
 

Pastarųjų dvidešimties metų Lietuvos vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo bei kūno kompozicijos kaitos tendencijas atskleidė LSU mokslininkai Tomas Venckūnas, Arūnas Emeljanovas, Brigita Miežienė ir Vida Volbekienė. Jų parengtą mokslinį straipsnį publikavo prestižinis mokslo žurnalas „Journal of Epidemiology and Community Health“ (Didžioji Britanija). Tai iki šiol reikšmingiausias mokslinis straipsnis pagal žurnalo poveikio indeksą (3,865) Lietuvoje, analizuojantis moksleivių fizinę būklę.
 

Pasak LSU tyrėjų, seniai žinoma, kad mažas fizinis pajėgumas didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, diabeto ir mirtingumo riziką, o didelis aerobinis pajėgumas ir lieknas kūno sudėjimas saugo nuo įvairių sveikatos sutrikimų. Mokslininkai teigia, kad vidutiniame amžiuje užklumpančių ligų ir mirtingumo priežasčių taip pat galime ieškoti vaikystėje, kai nepakankamai lavinamas raumenų pajėgumas ir formuojami sveikatai palankūs įgūdžiai. Su fiziniu pajėgumu glaudžiai susijęs fizinis aktyvumas, kuris tarp moksleivių drastiškai mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
 

LSU mokslininkų tyrimas parodė, kad daugelis moksleivių fizinio pajėgumo aspektų (aerobinis pajėgumas, lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) nuo 1992 iki 2012 metų blogėjo. Neigiamos tendencijos buvo pastebėtos jau 2002 metais, tačiau per pastarąjį dešimtmetį fizinio pajėgumo rezultatai prastėjo dar labiau. Jei kelias šioms neigiamoms tendencijoms nebus užkirstas, vis anksčiau pasireiškiantys sveikatos sutrikimai kels didėjančią grėsmę žmonių gerovei ir taps rimta finansine našta valstybei bei visuomenei.


 

LSU mokslininkai rekomenduoja, kad siekiant užkirsti kelią tolesniam vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo mažėjimui, naudinga būtų: padidinti Kūno kultūros pamokų skaičių ir užtikrinti jų kokybę; gerinti vaikų ir paauglių neformalaus fizinio (sveikos gyvensenos) ugdymo patrauklumą bei prieinamumą; įdiegti moksleivių fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo ilgalaikės stebėsenos sistemą.

 

„Esant nepakankamam šalies vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui bei fiziniam pajėgumui, iškyla didelė antsvorio, nutukimo ir įvairių ligų grėsmė. Todėl būtina nedelsiant imtis rimtų politinių, savivaldos ir mokyklos lygmens priemonių, kurios efektyviai skatintų vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą bei pajėgumą. Be to, būtina remti mokslinius tyrimus, kurie nagrinėtų įvairius biopsichosocialinius su vaikų ir jaunimo sveikata susijusius rodiklius, visų pirma –  fizinio aktyvumo bei fizinio pajėgumo aspektus“,- teigia LSU prof. dr. Arūnas Emeljanovas.
 

Siekiant užtikrinti darnų sveikos visuomenės vystymąsi, reikalingas įvairių už sveikatą atsakingų institucijų bei mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimas. Sveikatos ugdymo srityje pažengusių Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad tik pritaikius mokslo žinias ir naujoves, galima kurti sveikesnę visuomenę.