Bėgti galima ir spaudžiant 25 laipsnių šalčiui

Žiemą bėgioju kaip bėgiojęs. Treniruojuosi ir lauke ir salėse. Keičiasi pats žiemos treniruočių tikslas. Jų metu daugiau dėmesio skiriu bendram fiziniam pasiruošimui. Bet bėgimo žiemą tikrai neapleidžiu ir vidutiniškai nubėgu po 10 – 15 kilometrų per dieną.
 

Asmeniškai žiemą dažniausiai bėgu su termo drabužiais, ant viršaus bėgimo timpos, neperpučiama striukė, kepurė, pirštinės ir šalikas gerklę saugantis. Ant kojų šiltesnės nei įprasta kojinės ir paprasti bėgimo bateliai. Bėgu su tais pačiai batais kaip ir vasarą. Tik jie nešildo ir šiluma turi pasirūpinti kojinės. Nors planuoju jau įsigyti ir išbandyti specialiai žiemai pritaikytus bėgimo batus. 
 

Slidu, bet dėl to atsargiai renkuosi trasą, kuria bėgti. Kaune daugiausia bėgioju šalia Jonavos g. esančiu pėsčiųjų taku. Po juo yra šiluminė trasa, kuri iš esmės visada nutirpdo sniegą ar ledą. Lėčiau, bet saugiai galima bėgti ir kitur, kur sniegas sutryptas. Bet jau teks būti atsargesniam. Yra žinoma ir batų, ar specialių priedų, kurie leistų saugiau bėgti sniegu ar ledu, bet ir su jais reikia neprarasti budrumo.


 

Kiekvienas žmogus kitaip reaguoja į šaltį, oro sąlygas. Pažiūrėkite kiek žmonių dalyvauja maratono varžybose Antarktidoje. Ten jausmas bėgant būna ir lyg 40 laipsnių šalčio. Tad faktas, kad gerai apsirengus ir pasiruošus jokios sąlygos nebaisios. Su sese esame bėgę prie 25 laipsnių šalčio. Svarbu gerai apsirengti. Kaip žinoti, kada yra „gerai“? Pasiruošus bėgti visada turite jausti pradžioje, kad vėsu. Nesirenkite taip, kad iškarto lauke šiltai jaustumėtės. Nubėgus vieną ar du kilometrus kūnas sušils, jei dėl drabužių tada bus per karštą, norėsis prasisagstyti ar nusiimti kepurę, pirštines. Apsirengėte per šiltai. Taip reikėtų išbandyti įvairius aprangos variantus, kol žinosite kokiomis sąlygomis kaip jums reikia rengtis. Svarbiausia, tik pabėgiojus žiemą nestoviniuokite lauke, nes atvėsite ir susirgsite. 
 

Visų pirmą, į tai, kad greitai ir anksti temsta. Niekada nepamirškite, kad išbėgę dienos šviesoje, galite grįžti tamsoje. Visgi bėgiojame ne tuščiais laukais, tenka ir per gatvę pereiti, ir gali pasitaikyti įvairių kliūčių, kad į kelią teks išeiti. Būtina pasirūpinti savo saugumu, temstant bėgioti su atšvaitais, šviesą atspindinčiomis liemenėmis ar mirksinčiomis švieselėmis. Svarbu ir bėgti gerai žinomu maršrutu, vengti tamsoje nepažįstamų ir neapšviestų vietų. Reikia sekti ir galvoti apie automobilių eismą, vairavimo sąlygas. Įvertinti, kur pavojingos vietos, kur vairuotojams slidu ir jokiu būdu neišbėgti į gatvę. O parbėgus rekomenduoju išgerti šiltos arbatos puodelį, pasimėgauti šiltu dušu. 
 

Vienas iš patarimų, tai likus pusvalandžiui ar 40 minučių iki starto 10 minučių pajudėti, padaryti dinaminius tempimo pratimus. Tada lengvai pabėgioti, pasidaryti keletą specialių bėgimo pratimų. Ir galiausiai likusias minutes ramiai judėti, kad kiek atgauti kvapą ir pasiilsėti, nusiteikti startui. 
 

Šį krosą nuo 2014 metų organizuoja „Kauno maratono klubas“, tik vadinosi jis „KMK krosas“ ir apie jį daugiau žinojo klubo bendruomenė. Mes šio renginio nelaikome bėgimo varžybomis, o tik proga susiburti klubiečiams ir kitiems bėgimo entuziastams smagiai praleisti laiką kartu. Prieš metus susirinko gal apie 30 žmonių su vaikais. Tai tarsi iškyla į gamtą, kur visi atsineša sau arbatos, sausainių. Dalyvauti čia gali visi norintys ir mylintys bėgimą, ne tik klubo nariai. Pabūname, pabėgame, pasišnekame. Nėra ir jokių registracijos mokesčių, nors greičiausius vis vien pagerbsime.