Kaip išmanios technologijos keičia bėgimą?

Bėgimas pasikeitė. Nuo maratono istorijos pradžios bėgikai apsiginklavo išmaniaisiais prietaisais, ausinėmis, kameromis ir kitais bėgti ar įamžinti įspūdžius padedančiais įrenginiais. Praėjo laikai, kai savo pulsą matuodavome pirštais ir stengdavomės nepamesti tvinksnių. O kokią technologijų naudą mato olimpietė, nuolatinė „Citadele Kauno maratonas“ dalyvė Inga Juodeškienė? 

 

Sekti savo širdies darbą tikrai būtina ne tik treniruočių ar varžybų metu, bet nepakenkia ir kasdieninėje veikloje. Tai itin svarbu pradedantiesiems. Sakyčiau, kad jau geriau bėgti basam, nei be širdies ritmo matavimo įrenginio. Pati be jų nesileidžiu į trasą, nepatariu ir kitiems.

 

Bet tai ne vienintelis jų pliusas. Su išmaniaisiais prietaisais galime stebėti ir analizuoti savo kūno darbą visą parą. Matome, kiek sunaudojame kalorijų, kiek esame aktyvūs. Sekama net miego kokybė. Turint šią informaciją galime geriau susidėlioti treniruočių ir pasiruošimo programą, visada žinosime kada reikia patausoti save, o kada galime dar labiau pasistengti, bėgti greičiau ar ilgiau.  

Pirmiausia sportininkams į pagalbą atėjo apyrankės. Jos atlieka visas pagrindines funkcijas, yra mažesnės ir patogesnės ilgam nešiojimui. Ramiai ir miegoti galima eiti. Išmanieji laikrodžiai pasirodė kiek vėliau ir tapo „telefonais ant rankų“, su visomis papildomomis funkcijomis. Žinučių skaitymu, atsiliepimu ir kitomis. Tačiau laikrodžiai nėra tokie patogūs, kaip apyrankės. Nors ir stilingesni. Renkantis parduotuvėje reikėtų pagalvoti, kokių funkcijų norime ant savo riešo ir kiek planuojame bėgioti. 

 

Į ką tikrai rekomenduočiau atkreipti dėmesį – kaip matuojamas širdies ritmas. Pigesnis ir patikimesnis variantas – per krūtinę apjuosiamas širdies ritmo matavimo diržas. Sportuojant jis nelabai jaučiasi, bet kasdieninėje veikloje gali ir trukdyti. Brangesnis ir dažnai mažiau patikimas variantas – ritmo matuoklis įmontuotas laikrodžio ar apyrankės dirželyje. Bet jis suteikia daugiau laisvės jausmo, nereikia jo segtis po drabužiais.

 

Taip pat nepamirškite pasidomėti įrenginio atsparumu drėgmei, jei be bėgimo užsiimti planuojate vandens sportu ar triatlonu. Tokiu atveju reiktų ir vandeniui atsparaus įrenginio.

Tikriausiai nieko nestebina bėgikai su ausinėmis. Nors masinių renginių metu reikėtų vengti bėgti su jomis dėl savo ir kitų dalyvių saugumo, bet puikiai žinau, kad treniruočių metu tai puikus kompanionas. Rezultatų ausinės pagerinti tikrai nepadės, bet pradėjus treniruotis ir bėgiojant su mėgstama muzika būna lengviau. Kiti ir kalbas mokosi ar klausosi knygų, kol bėgioja. Žinau, kad jau yra ir ausinių, kurios gali matuoti širdies ritmą ir perduoti garsu informaciją. O tai suteikia papildomo patogumo, nereikia žvilgčioti į apyrankę ar laikrodį. 

 

Keistai skamba, bet į bėgimo pasaulį ateina ir virtualios realybės akiniai. Jie padeda ilgų ir nuobodžių treniruočių ant bėgimo takelio metu. Įvairių programų pagalba galima virtualiai įveikti didžiausių maratono renginių trasas ar net nusikelti į įvairias „Google Earth“ užfiksuotas vietas. Taip bėgimas rūsyje gali tapti pabėgiojimu Londone ar Sidnėjuje. Tik reikia nepamiršti, kad bėgti takeliu yra lengviau nei realiai gatvėje, tad jei virtualią Berlyno maratono trasą įveikėte sau rekordiniu greičiu, nereiškia, kad taip ją įveiksite ir realybėje.

 

Keliaujantys ir bėgiojantys gražiose trasose mėgsta savo bėgimą užfiksuoti vaizdo kameromis. Tokie įrašai kartais praverčia ir treniruojantis. Galima peržiūrėti savo bėgimą ir pastebėti klaidas, kurios buvo padarytos. Vaizdo įrašai puikiai tiks ir trumpam filmukui, su įspūdžiais iš bėgimo pasiruošti. 

 

*  *  *
 

Penktasis „Citadele Kauno maratonas“ bėgikus susipažinti su miestu kvies birželio 11 dieną. Sportininkai rungsis „Citadele“ maratono, „Avitela“ pusmaratonio, „SDG“ 10 km, „Impuls“ 5 km, „Agathum“ šeimų bėgimo 1,5 km distancijose. Visų dalyvių laukia išskirtiniai medaliai. Renginio metu paaiškės Lietuvos maratono čempionato nugalėtojas.

Birželio 8-9 dienomis dalyvių laukia ir „Citadelė Kauno maratono“ EXPO. Įmonės „Agathum“ pristatomame renginyje asmeninėmis istorijomis ir patarimais dalinsis ne tik bėgimo profesionalai, Lietuvos olimpiečiai, bet ir kitų sporto sričių atstovai, žymūs žmonės. Kai kurie iš jų per savaitės treniruotes sukaupia 200 ir daugiau kilometrų, kai kurie jų tokį ir didesnį atstumą nubėga vienu ypu. Treti su bėgimu neturi daug bendro, tačiau jų ištvermė ir demonstruojama valia užgniaužia kvapą ir verčia žavėtis.