Jėgas kaupė vaikščiodamas su lazdomis

Lietuvos krepšinio lygos pusfinalio antrame mače Kauno "Žalgirį" į pergalę prieš Klaipėdos "Neptūną" vedęs gynėjas Adas Juškevičius vienam sėkmingiausių karjeroje sezonų rengėsi pagal įprastą asmeninę programą. Bet jo tvarkaraštyje buvo atsiradęs iki tol nebandytas dalykas – šiaurietiškasis ėjimas.
 

Kačerginėje gyvenantis sportininkas kartu su nuolatiniu savo bendrakeleiviu, šiaurietiškojo ėjimo pradininku Lietuvoje Arūnu Milkumi kas rytą žingsniavo „Šaltinių taku“. Taip vadinasi šiaurietiškajam ėjimui ir bėgimui skirta trasa Kačerginės apylinkėse.
 

Adai, kas paskatino vaikščioti su lazdomis?
Arūnas Milkus. Kadangi grįžęs iš rinktinės turėjau laisvo laiko, nenorėjau skubinti įvykių ir pradėti rimtai sportuoti, tai pasirinkau Arūno pasiūlytą šiaurietiškąjį ėjimą, kuris yra kiek paprastesnis dalykas, nei bėgimas ar rimta treniruotė. Tiesiog pabandžiau, patiko, ir pradėjau rytais vaikščioti. Man tai labai gera sumažinto intensyvumo treniruotė ir rytinė mankšta. Techniškai vaikštant dirba visas kūnas. Po tokios treniruotės visą dieną jaučiuosi žvaliau ir geriau nei įprastai.
 

Sunku išmokti taisyklingai vaikščioti šiaurietišku būdu?
Jei turi gerą instruktorių – ne. Intensyviai dirbant, įsiklausant į instruktoriaus pastabas, savaitės užtenka.
 

Toli vaikščiojote?
Apie dvi valandas. Atstumas – apie 9 km.


 

Savaitę pavaikščiojęs, galėtum sakyti, kad šiaurietiškasis ėjimas tave užkabino ir tu tai darysi ateityje?
Ateityje, laisvu metu, manau, aš tikrai tuo užsiimsiu. Bet kadangi sezono metu aš treniruojuosi du kartus per dieną, laiko tam nelieka. Tiesą sakanti, to aš net fiziškai ištverti negalėčiau, kadangi vaikščioti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš šono. Visgi grįžtame iš pasivaikščiojimų šlapi. Manau, tai darysiu kiekvieną vasarą.
 

Kokį įspūdį susidarei apie „Šaltinių taką“?
Aš čia vaikščiojau kiekvieną dieną, tačiau instruktorius Arūnas kasdien trasą pakoreguodavome. Vis nukirsdavome kokį kampą, atrasdavome naują takelį, jis padarydavo trasą įdomesnę.
 

Jei eitum į šį mišką vienas, nepasiklystum?
Pirmąkart gal ir būčiau pasiklydęs, nors čia gyvenu nuo mažens. Tačiau dabar, kai praėjau visas trasas, spėjau susipažinti.
 

Kas bevaikščiojant „Šaltinių taku“ tau labiausiai patiko?
Nors čia gyvenu jau 23 metus, niekada netikėjau, kad Kačerginės miškuose yra tokių gražių vietų. Patinka, kad čia daug nelygių vietą, trasa kyla tai aukštyn, tai žemyn, ji nėra nuobodi. Pakeliui galima pamatyti daug gražių slėnių. Labai įdomu.
 

Tai šiaurietiškasis ėjimas – vieni pliusai?
Na taip, neįžvelgiu čia jokių neigiamų aspektų. Jei miške vaikštant užpultų koks žvėris – pats nuo jo galėtum lazdomis apsiginti.